Pastarosios apibrėžimas aiškiai nustato principą – ekonomikoje medžiagos ar kiti ištekliai turi nuolatos atsinaujinti ir būti pritaikyti tolesniam naudojimui, tarsi suktis žiedu. Ar tai būtų atliekų prikėlimas naujam gyvenimui, ar jau pagamintų daiktų paskirties pakeitimas ir taikymas kitoje srityje, ar net keleto būdų derinimas vienu metu – visos priemonės tinkamos kuriant tvaresnes prekes ir paslaugas, kurių vis labiau reikalauja sąmoningi vartotojai.
O pavyzdžių apstu daugybėje sričių. Štai ypač prabangių „Jaguar Land Rover“ bendrovės automobilių salonuose naudojamas net ne vienas iš perdirbtų atliekų sukurtas audinys. Naujausio „Range Rover“ modelio salonas gali būti dekoruotas iš tvarių medžiagų sukurta negyvūninės kilmės oda.
Ji pasižymi tokiomis pat lytėjimo savybėmis kaip ir natūrali oda, tačiau yra 30 proc. lengvesnė, todėl ją gaminant išskiriamas tik ketvirtadalis to anglies dvideginio kiekio, kuris būtų išskirtas naudojant gyvūnų odą.
Britų gamintojai automobilių salonuose taip pat naudoja vandenynuose bei sąvartynuose surinktą ir perdirbtą plastiką, drabužių gamintojų išmetamas audinių atraižas ir nebetinkamus žvejybos tinklus. Pavyzdžiui, elektromobilyje „Jaguar I-PACE“ vidaus detalės gali būti aptrauktos iš plastikinių butelių pagamintu audiniu. Vieno automobilio salonui įrengti vidutiniškai panaudojami 53 perdirbti buteliai.
Pasikeitęs požiūris
Tvarumo banga sparčiai vilnija ir kituose prabangių prekių segmentuose. Į šią temą ypač jautriai reaguoja drabužių pramonė, nes ji ir itin tarši, ir liūdnai pagarsėjusi negailestingumu gyvūnams.
Tad aukštosios mados korifėjai „Dolce & Gabbana“ kailį keičia vadinamuoju ekokailiu – tvaria dirbtinio kailio alternatyva iš perdirbtų ir perdirbamų medžiagų. Kailio išsižadėjo ir tokie mados grandai kaip „Channel“, „Gucci“, o „Emporio Armani“ atsisakė angoros vilnos.
Visų jų apsisprendimą atsisakyti anksčiau prabangą ir aukštą statusą simbolizavusio natūralaus kailio paskatino iš pagrindų pasikeitęs požiūris į elgesį su gyvūnais, tačiau kartu toks sprendimas tapo svarbiu akstinu ieškoti žymiai tvaresnių medžiagų ir peržiūrėti visas veiklos grandines.
Ekologinio dizaino asociacijos įkūrėjas Simonas Tarvydas sako, kad vienu iš medžiagų ekologiškumo rodiklių yra galimybė būti panaudotai antriniam perdirbimui. Tiesa, net ir tuomet lieka klausimas, o kas bus toliau?
„Jeigu medžiagos negalėsime panaudoti trečią kartą, vis tiek skleisime taršą, tik pavėlintai“, – pažymi specialistas.
Todėl perdirbimui dažnai pasirenkamos medžiagos, kurias galima apdirbti iki nesunkiai transformuojamos būklės. Tokių pavyzdžių nereikia dairytis labai toli. Štai Lietuvoje veikianti įmonė „Marex Boats“ prabangiems kateriams gaminti naudoja perdirbtus polietileno tereftalato (PET) butelius, kurių galime aptikti kone kiekvieno mūsų namuose ir kurie yra vienas didžiausių taršos šaltinių planetoje.
Tvarumo ieško ir jį randa net ir tie gamintojai, kurių įtaka bendrai planetos taršai yra minimali. Pavyzdžiui – prabangių laikrodžių gamintojai. Žinomas prekių ženklas „Swatch“ kuria seriją modelių, pagamintų iš patentuoto biologinių plastikų ir keramikos derinio.
Kiti gamintojai noriai perdirba vieną didžiausių jūrų teršalų – sutrūnijusius žvejybos tinklus. „Ulysse Nardin“, „Breitling“, „Tom Ford“ laikrodžių gamintojai perdirba nailoninius žvejybos tinklus ir gautas medžiagas panaudoja iš naujo savo prabangiuose produktuose.
Nailoninių žvejybos tinklų perdirbimas įdomus tuo, kad atkuriama ir kitai paskirčiai pritaikoma pirminė medžiaga, o ne jau esantis produktas. Chemijos gamyklose nailono atliekos suskaidomos iki pradinės žaliavos, pritaikant cheminio apdorojimo procesą depolimerizaciją. Tada turima medžiaga gali būti paversta į kilimams ar tekstilei tinkamą pluoštą. Pavyzdžiui, tokiu būdu gaminami „Land Rover“ automobilių kilimėliai.
Itin tinkamos savybės
S.Tarvydas pažymi, kad be drabužių gamybos ir plastiko problemų ypač aktuali ir baldų pramonės tarša. Todėl atsakingi šio segmento gamintojai taip pat nuolat ieško transformacijos kelių. Štai „IKEA Industry Lietuva“ skelbė, kad 2030 metais mūsų šalyje baldus gamins tik iš perdirbtos medienos.
„Baldų ir medienos pramonėje yra labai daug atliekų, tad ten irgi nuosekliai ieškoma, kaip tas medžiagas permalti ir naudoti toliau. Mėginama daryti kažkokias plokštes ir jas jungti su neorganinėmis medžiagomis. Pavyzdžiui, IKEA iš įvairių sujungtų atliekų daro patvarias, ilgalaikes kėdes“, – sako pašnekovas.
Specialisto teigimu, vienas tvarumo siekių yra kurti daiktus, kurių ilgas tarnavimo ciklas. Logika čia paprasta: kuo ilgiau daiktas bus naudojamas, tuo ilgiau jis nebus išmestas ir tuo ilgiau nesukurs taršos.
Įdomu tai, kad dėl šio aspekto prabangos prekės itin atliepia žiedinės ekonomikos principus, nes dažniausiai dėl puikios kokybės jos yra ilgaamžės, patvarios ir paklausios antrinėje rinkoje. Jų gamintojai teikia aukščiausio lygio priežiūros paslaugas ir ilgas garantijas.
Minėti brangūs laikrodžiai, prašmatnūs „Jaguar Land Rover“ automobiliai ar garsiausių Italijos madų namų drabužiai – jų pirkėjai neieško vienadienių daiktų, o renkasi ilgai savo vertę išlaikančius ir galbūt net ne vienai kartai tarnausiančius gaminius. O tai puikiai dera su tvarumo tikslais ir žiedinės ekonomikos siekiais.
S.Tarvydo manymu, dar vienas tinkamas pavyzdys – buitinės technikos gamyba. Anksčiau rinka buvo verste užversta pigesniais įrenginiais. Pasibaigus garantinio aptarnavimo laikotarpiui, tokie prietaisai būdavo tiesiog išmetami ir perkami nauji.
„Dabar grįžtama prie strategijos kurti brangesnius, bet kokybiškesnius daiktus iš geresnių medžiagų, kurie tarnautų ilgesnį laiką. Į tai labiau linkę didieji žinomi gamintojai, kurie daugiau investuoja į kokybiškesnes medžiagas, pažangesnes technologijas. Čia svarbus ir visa apimantis siekis – mažinti energetines sąnaudas. Rusijos energetinis šantažas tik paryškino, kad energiją reikia vartoti taupiai, efektyviai ir pereiti prie atsinaujinančių šaltinių“, – reziumuoja ekspertas.
