Jau per pirmuosius du šių metų mėnesius draudimo bendrovė kasdien fiksavo beveik po 2 eismo įvykius, kai automobiliai būdavo apgadinami įvažiavus į duobę. Didesnio tokių klientų antplūdžio laukiama atšilus orams.
„Vidutinė išmokamų žalų, kuomet automobiliai apgadinami kelio duobėse, suma gana sparčiai auga ir tai lemia keletas priežasčių. Pirma, Lietuvos gyventojų automobilių parkas nuosekliai atsinaujina – daugėja naujų, brangesnių automobilių. Kai transporto priemonės vertė yra didesnė, tai ir jo remontui tenka paskirti didesnį biudžetą. Antra, ne tik draudikai, bet ir vairuotojai pastebi, kad bendrai kasmet kyla autoservisų paslaugų kainos“, – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis. Pernai įmonė kasko draudimu besidraudžiantiems klientams atlygino beveik 400 tūkst. eurų dėl duobių patirtų nuostolių.
Bendrovės duomenimis, vairuotojai dažniausiai kreipiasi, kai įvažiavę į duobę prakerta padangą, apgadina ratlankį, dėl smūgio pažeidžia variklio apsaugą, automobilio pakabą ir kitos važiuoklės dalis. „Paprastai daugiau nuostolių patiria tie vairuotojai, kurių automobilis yra su pridėtiniais spoileriais, pažeminta sportine važiuokle, žemo profilio padangomis“, – sako A.Juodeikis.
Žalų ekspertai pastebi, kad didžiausius nuostolius, įvažiavus į duobes, patiria BMW, „Mercedes-Benz“, „Toyota“ ir „Volkswagen“ markių automobilių savininkai.
Daugiausia incidentų, kaip įprasta, yra užfiksuojama didžiuosiuose šalies miestuose, mat juose automobilių skaičius yra gausiausias, o transporto srautai – intensyviausi. Savivaldybių atstovai pripažįsta, kad visų staiga atsivėrusių duobių per vieną dieną užtaisyti neįmanoma, nes, pavyzdžiui, vien Vilniaus mieste driekiasi daugiau kaip 1 000 kilometrų asfaltuotų gatvių.
Sostinėje remontuotinų gatvių sąrašai sudaromi atsižvelgiant į gyventojų, viešojo transporto įmonių, Kelių policijos prašymus, taip pat gatves prižiūrinčių įmonių ir savivaldybės specialistų vertinimus. Pagrindiniai gatvių remonto darbai vykdomi šiltuoju sezonu, o šaltuoju metų laiku (gruodžio–balandžio mėnesiais) taisomos tik itin pavojingos, avarinės duobės – gilesnės negu 5 centimetrų.
„Būtent oro temperatūros svyravimai šaltuoju metų laiku ir pavasario pradžioje yra didelis išbandymas kelių dangai. Todėl neretai vairuotojai nustemba, kad gatvėje, kuria dar vakar jie ramiai važiavo į darbą, šiandien tenka staigiai stabdyti ir manevruoti tarp netikėtai atsivėrusių duobių. Dažniausiai įvykių dėl atsivėrusių duobių keliuose pikas būna kovo ir balandžio mėnesiais“, – sako A.Juodeikis.
Pasak jo, greičiausiai žalos atlyginamos klientams, kurie turi kasko draudimą ir patiria nuostolių netyčia įvažiavę į duobę kelyje. Tie klientai, kurie savo automobilio kasko draudimu nėra apdraudę, dėl žalos atlyginimo tokiu atveju turi kreiptis į kelio valdytoją ar savininką – dažniausiai savivaldybę.
