Lietuvos kelių policijos duomenimis, kasmet įvyksta apie pusė tūkstančio eismo įvykių, kurių metu nukenčia vaikai. Kiek daugiau nei ketvirtadalį eismo įvykių lemia vaikų neatsargumas. Nors rugsėjis eismo įvykių skaičiumi iš kitų mėnesių neišsiskiria, ekspertai sako, kad būtent rudenį gatvėse dažnai įvyksta situacijos, kai vos per plauką išvengiama eismo įvykio, susijusio su vaikais.
„Turbūt daugeliui ne sykį yra tekę matyti situacijų, kai vaikas, išlipęs iš autobuso ar troleibuso, nė neapsidairęs lekia per gatvę arba staigiai ją kerta, kitoje pusėje išvydęs draugą ar kitą pažįstamą žmogų. Dažni ir atvejai, kai vaikai nespėja pereiti per gatvę degant žaliam šviesoforo signalui ir tada bėgte lekia jau per geltoną ar net raudoną. Vaikai elgiasi impulsyviai, tad tėvų pareiga yra kuo geriau jiems išaiškinti tokių poelgių pasekmes.
Ne mažiau atsakingi turėtų būti ir vairuotojai – būdami suaugę ir patyrę žmonės, jie turėtų būti atidesni už vairo, važiuoti lėčiau, ypač netoli pėsčiųjų perėjų ir tokiose vietose, kur gali būti vaikų: prie mokyklų, darželių, viešojo transporto stotelių, „miegamuosiuose“ rajonuose ir panašiai“, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Jo teigimu, kartais vaikai į važiuojamąją kelio dalį išbėga ar staigiai iššoka ne dėl neatsargumo, o tiesiog todėl, kad dėl mažesnio ūgio jiems sunkiau apžvelgti visą situaciją gatvėje ir ją tinkamai įvertinti.
„Vaikų akių lygis yra maždaug suaugusio žmogaus juosmens ar krūtinės lygyje. Kad įsivaizduotumėte, kaip jaučiasi vaikas, susiruošęs kirsti judrią gatvę, patarčiau paeksperimentuoti. Prieikite prie gatvės ir apsižvalgykite: kiek automobilių matote atvažiuojančių, koks apskritai yra matomumas toje vietoje.
Po to pritūpkite ir dar sykį apsižvalgykite. Pastebėsite, kad matote žymiai mažiau ir matomumas akimirksniu suprastėja, automobiliai užstoja vieni kitus, vaizdą užstoja ir šalia kelio augantys krūmai ir esantys kiti objektai. O juk taip vaizdą mato vaikai, kurie tarp lengvųjų automobilių jaučiasi panašiai, kaip suaugęs žmogus – tarp sunkvežimių“, – pavyzdžiais dalijasi ekspertas ir atkreipia dėmesį, kad vairuotojai turėtų apie tai pagalvoti ir atidžiau stebėti kelkraščius.
A.Žiukelio teigimu, tėvai savo ruožtu vaikams turėtų ne tik suprantamai paaiškinti pagrindines saugaus elgesio kelyje taisykles, bet ir parinkti saugų maršrutą į mokyklą ir iš jos bei keletą kartų juo kartu su vaiku nueiti, kad vaikas įsidėmėtų visas detales, suprastų, į kokius kelio ženklus jam atkreipti dėmesį, ką jie reiškia, kur ir kaip jam bus saugu pereiti gatvę. Jei vaiką tėvai iki mokyklos atveža automobiliu, draudimo ekspertas rekomenduoja sustoti tokioje vietoje, kur vaikui nereikėtų kirsti gatvės.
Kai kurias kelių eismo taisykles A.Žiukelis vadina eismo saugumo abėcėle ir sako, kad jas žinoti bei vadovautis turėtų ir vaikai, ir jų tėvai.
„Visi žinome, kad kelią kirsti galima tik einant per pėsčiųjų perėją, įsitikinus, kad automobiliai sustojo ir eiti yra saugu. Jei perėjos netoliese nėra – per gatvę eiti reikėtų tokioje vietoje, kur kelias yra gerai matomas iš abiejų pusių.
Jei perėja yra už keliasdešimties metrų, reikėtų verčiau paėjėti iki jos nei rizikuoti einant per gatvę bet kur. Išlipus iš autobuso ar troleibuso kelią reikėtų kirsti paėjėjus toliau už sustojusios transporto priemonės, o ne prieš ją, arba luktelėti, kol autobusas nuvažiuos“, – taisykles primena ekspertas.
Kliūtimi saugiai pereiti kelią gali tapti ir mobilūs telefonai. A.Žiukelis sako, kad vaizdas, kai vaikas gatvę kerta žiūrėdamas ne į automobilius, o į telefono ekraną, šiurpina, bet, deja, tampa vis dažnesnis. „Vaikai pavyzdį ima iš tėvų.
Jei suaugę eidami gatve naršo telefone, kalba juo be laisvų rankų įrangos vairuodami, tai ir vaikai darys tą patį ir nematys tame nieko blogo. Eidami per kelią, nekalbėkite mobiliaisiais telefonais, nenaršykite internete. Jei einate per gatvę, tai visą dėmesį gatvei ir skirkite, o virtualus pasaulis tikrai gali palaukti“, – pataria draudimo bendrovės atstovas.
