Siekis neteisėtai gauti draudimo išmokas dėl eismo įvykiuose patirtų transporto priemonių sugadinimo – populiariausias nesąžiningų klientų būdas pasipelnyti. „Gjensidige Baltic“ duomenimis, net 75 proc. Baltijos šalyse išaiškintų neteisėtų bandymų gauti draudimo išmokas yra susiję su eismo įvykiais, 15 proc. – su transporto vagystėmis ir tik 10 procentų – su kitomis draudiminėmis pasipelnymo formomis.
„Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Transporto žalos sureguliavimo skyriaus vadovas Agnius Gučius dabartinę situaciją Lietuvoje prilygina situacijai Latvijoje krizės metu, kuomet buvo labiau linkstama pasipelnyti iš draudimo bendrovių. Dažniausiai tai – asmeninio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto tyčinis apgadinimas, kai kuriais atvejais net sunaikinimas bei nuosavų transporto priemonių vagystės.
Bendrovės atstovas taip pat pastebi, jog priešingai nei Latvijoje ir Estijoje, Lietuvoje draudikai vis dar susiduria su organizuotomis draudimo sukčiavimo schemomis: „Perkamos transporto priemonės, kuriomis vėliau imituojami eismo įvykiai. Tam grupuotės naudoja blogos techninės būklės, bet brangias transporto priemones ir jas apdraudžia Kasko arba transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Imitavę eismo įvykį, jo dalyviai kreipiasi į draudimo bendroves dėl draudimo išmokų išmokėjimo“, – kalba A. Gučius.
„Gjensidige Baltic“ duomenimis, dėl 65 proc. galimų sukčiavimo atvejų Baltijos šalyse, buvo pradėti tolimesni ikiteisminiai tyrimai, kai kurie asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn. A. Gučiaus teigimu, pasitelkiant tam tikrus parametrus, sukčiavimo atvejai yra nesunkiai įrodomi, todėl įvykių imitavimas nesąžiningų klientų pasipelnymo šaltiniu netaps.
