Vidutiniškai tokių vagysčių ir apiplėšimų metu padaryti nuostoliai, anot D.Bivainio, siekia apie 15 tūkst. eurų. Dažniausiai nusikaltėliams pavyksta pagrobti tik dalį vežamo krovinio, vis tik pasitaiko atvejų, kai vežėjai patiria ir gerokai didesnių žalų. „ERGO Insurance“ duomenimis, neseniai Jungtinėje Karalystėje iš Lietuvos vilkiko pagrobta gabentų automobilių padangų už maždaug 60 tūkst. eurų.
„Tik šiek tiek mažesnių nuostolių dar vienas mūsų šalies vežėjas patyrė Prancūzijoje, kai iš įmonei priklausančio krovininio automobilio buvo pavogta vaikų maisto už 55 tūkst. eurų“, – teigiama pranešime.
Italijoje ir Prancūzijoje taip pat dažni atvejai, kai poilsio metu vairuotojai apsvaiginami dujomis pripurškus jų į transporto priemonės vidų pro pravirus langus.
Anot D.Bivainio, Didžiojoje Britanijoje pasitaiko atvejų, kai kroviniai iš vežėjų atimami prieš vairuotojus panaudojus fizinius veiksmus.
„Italijoje ir Prancūzijoje taip pat dažni atvejai, kai poilsio metu vairuotojai apsvaiginami dujomis pripurškus jų į transporto priemonės vidų pro pravirus langus“, – priduria draudimo ekspertas.
Anot draudikų atstovo, dažniausiai iš vairuotojų vagiama ir grobiama buitinė, elektroninė technika, drabužiai, avalynė ir alkoholis. Šie kroviniai, D.Bivainio teigimu, nusikaltėlius labiausiai domina dėl to, kad yra lengvai realizuojami antrinėje rinkoje, o jų svoris – santykinai nedidelis: „Vagystės iš krovininių automobilių dažniausiai įvykdomos tamsiu paros metu nesaugomose, neaptvertose ir neapšviestose stovėjimo aikštelėse, kuriose vairuotojai sustoja pailsėti“.
Draudikų atstovo teigimu, vagystės iš krovininių automobilių dažnai įvyksta dėl netinkamo kelionės planavimo, vairuotojų neatidumo, nepažįstamiems asmenims atskleistos informacijos apie vežamą krovinį.
„Krovinių pervežimą vykdančios įmonės turėtų tinkamai apmokyti savo vairuotojus, informuoti apie kelionės metu būtinas imtis saugumo priemones. Vairuotojai niekuomet neturėtų atskleisti kelionės informacijos ir maršruto to žinoti neturintiems asmenims, nerodyti jiems kelionės dokumentų. Taip pat iš krovinio priėmėjais prisistatančių asmenų vairuotojai visada turėtų primygtinai reikalauti jų įgaliojimus patvirtinančių pažymėjimų, įsitikinti, kad jie tikrai yra krovinio gavėjų darbuotojai“, – pataria draudimo ekspertas.
Krovinius gabenančioms įmonėms D.Bivainis rekomenduoja aprūpinti savo transporto priemones šiuolaikinėmis apsaugos priemonėmis, palydovinio ryšio sekimo sistemomis, vaizdo registratoriais ir aplinkos stebėjimo kameromis. Be to, kelionės maršrutą pravartu planuoti taip, kad nereikėtų priverstinai sustoti vos tik pasiėmus krovinį arba, per anksti pristačius jį į vietą, laukti iškrovimo.
D.Bivainio nuomone, vagysčių iš Lietuvos krovininių automobilių atvejų tik daugės, nes Europos valstybėse vis aktyviau veikia šia nelegalia veikla besiverčiančios nusikaltėlių grupuotės ir pavieniai individai.
