Pasakojant apie AE86, būtina paminėti ir amžinai besišypsantį japoną. K.Tsuchiya yra „Drifto Karalius“ – žmogus, išpopuliarinęs posūkių įveikimo būdą slystant šonu. Tą jis darė būtent su AE86 kėbulo „Toyota Corolla“ – lenktyniavo Japonijos kalnų keliukuose, vadinamuose touge, ir šios veiklos nemetė net tapęs profesionaliu lenktynininku (jis dalyvavo 24 val. Le Mano lenktynėse ir daugelyje kitų žiedinių varžybų). Tiesa, kartą už tokią nelegalią veiklą jis buvo suspenduotas.
Šis žmogus yra ir vienas iš populiaraus japoniško anime serialo „Initial D“ kūrėjų. Jame pasakojama apie jauną vaikiną, kiekvieną dieną vežiojusį prekes Japonijos kalnų keliais ir street racer‘io karjerą. Žinoma, jis vairavo „Toyota Corolla“ (AE86), o vaikino istorija labai priminė tikrąją K. Tsuchiya karjerą.
Išgirtos valdymo savybės, puikus svorio balansas ir tinkamumas driftui šį automobilį padarė vienu labiausiai geidžiamų visame pasaulyje ir tik pastaraisiais metais, ženkliai išaugus šoniniame slydime naudojamų automobilių galiai, AE86 pasitraukė į šešėlį. Dideli V8 varikliai tiesiog fiziškai netelpa į mažytį „Corolla“ variklio skyrių, tad šie modeliai dabar dažniau užima vietas parodose ir kolekcijose, o trasose pamatomi labai retai. Be to, jų kaina per pastarąjį dešimtmetį išaugo keliskart, brango jų dalys – tai nemenkai prisidėjo prie populiarumo drifte mažėjimo.
Visi AE86 (A-variklio kodo dalis, E86 – šeštas penktosios kartos (E80) „Corolla“ atnaujinimas) buvo varomi tik galiniais ratais ir turėjo du kėbulo tipus: 3 durų hečbeką ir 2 durų kupė. Skyrėsi ir jų priekis: buvo gaminamas „Corolla Levin“ (su paprastais stačiakampiais priekiniais žibintais) ir „Sprinter Trueno“ (su pakeliamais priekiniais žibintais).
Modelis 1986-aisiais dar patyrė facelift‘ą – abiejų tipų kėbulams („Levin“ ir „Trueno“) buvo pakeisti galiniai žibintai. Todėl modeliai, gaminti 1983-1985 m. vadinami „Zenki“, o po atnaujinimo, 1986-1987 m. – „Kouki“.
Europos ir Japonijos rinkose į AE86 buvo montuojamas 4 cilindrų 1,6 l 4A-GE variklis (DOHC), pasiekiantis 97 kW ir 140 Nm. Pavarų dėžės – automatinė ir mechaninė, o riboto praslydimo diferencialas (LSD) buvo montuojamas kaip papildoma įranga. Šiaurės Amerikoje tuo metu galiojo griežtesni emisijų reikalavimai, tad „Corolla“ savininkai turėjo tenkintis silpnesniais motorais: AE86 turėjo 4A-GEC variklį, pasiekiantį 84 kW ir 136 Nm, arba 4A-C (64 kW ir 115 Nm).
„Corolla“ turėjo ir dar vieną variklį – 3A-U, pasiekiantį 61 kW ir 118 Nm. Tačiau šis modelis vadinamas AE85 ir yra menkavertis, nors jo išorė ir identiška AE86. Priežastis paprasta – nei LSD čia yra, nei iš kitos „Corolla“ galingesnį variklį permontuosi – bolt-on būdu tai neįmanoma.
Taigi sudedame viską į vieną vietą: 900 kg sveriantis kėbulas, galiniai varomi ratai su LSD, 97 kW variklis, 5 laipsnių mechaninė greičių dėžė, „MacPherson“ pakaba, priekiniai ir galiniai stabilizatoriai.
Dar kyla klausimų, kodėl šis automobilis tapo mėgstamiausiu ne tik drifte, bet ir ralyje bei kitose sporto šakose? Žinoma, didžiausios sėkmės jis susilaukė gatvės lenktynėse, kur nedidelis jo svoris ir manevringumas buvo puikiai išnaudojami.
