„Negaliu patikėti, kodėl būtina net geriausias idėjas diskredituoti? Iš kur toks nejautrumas viešųjų erdvių estetikai bei dvasiai? Ir kodėl į Laisvės alėją būtina kišti tranzitinį dviračių srautą, kuomet planuojamos trasos lygiagrečiose gatvėse?“, – klausimus kėlė kaunietis Donatas.
Tą dieną, kai Laisvės alėjoje buvo išpilti nauji dviračių takai – platesni ir ryškios žalios spalvos, – internete užvirė diskusija. Ne vienas ėmė širsti dėl spalvos pasirinkimo, dėl to, kad žalios juostos sudarkė UNESCO paveldo ženklo siekiančią miesto erdvę. Iškilo klausimas: kokios šalies pavyzdžiu remtasi? Dar labiau ši idėja papiktino pėsčiuosius, kurie iki šiol ir taip jau nesijautė saugūs pagrindinėje Kauno pėsčiųjų alėjoje.
„Gryna šrekinada ir nieko nepridursi“, – šaipėsi internautas.
„Gryna šrekinada ir nieko nepridursi“, – šaipėsi internautas.
Dar vienas Kauno gyventojas stebėjosi tuo, jog buvo sutartas projektas daryti žalią juostą lygiagrečiai Laisvės alėjai einančioje Donelaičio gatvėje, tad kuriuo metu ir kam šovė tokia negudri mintis kišti dviratininkus ant pėsčiųjų galvų?
Sudarkė Laisvės alėją, apsunkino pėstiesiems gyvenimą, renovaciją Laisvės alėjoje pavertė antirenovacija, – tokios nuoskaudos liejosi internetinėje erdvėje.
Diskusijai įsisiūbavus, pasitaikė ir tokių, kurie pateisino valdžios žingsnį: „Labai smagu su šeima važiuoti dviračiais Laisvės alėja. Ar buvote Barselonoje, La Ramblos gatvėje? Kai Laisvės alėjoje bus tiek žmonių, kiek ten, tada kažką ir reikės galvoti, o kol kas dar platesnis gali būti dviračių takas ir visiems vietos užteks. Aš dar jame juostas subraižyčiau: atrodytų saugiau ir teisingiau. Tik nežinau, ar slidu nebus po lietaus ant tų žalių juostų“. Nepaisant to, daugelis kauniečių žėrė kritiką.
Dviračių takas išsiplėtė beveik metru
Pagal pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijas, dviračių takai turi tapti neatsiejama kraštovaizdžio dalimi, privalo būti patrauklūs. Siekiant išskirti dviračių taką iš bendro kelių tinklo, dviračių eismo juostų danga turi būti raudonų plytų spalvos (raudona spalva sumaišyta su ruda). Numatytas ir minimalus dviratininko važiavimo erdvės plotis – metras (0,75 m – dviratininkui reikalingas plotis, ir po 0,125 m iš abiejų pusių – saugaus judėjimo erdvė). Tad kodėl Kauno valdžia pasirinko sunkiai derančią žalią spalvą?
„2000 metais Kauno miesto taryboje buvo priimtas sprendimas pažymėti dviračių taką Laisvės alėjoje. Iki šiol buvusio tako plotis buvo per mažas, todėl nuspręsta jį išplatinti iki reikiamo dydžio, kad take dviratininkai galėtų prasilenkti. Dviračių takas išsiplėtė nuo 1,75 metro iki 2,5 metro dėl pačių dviratininkų ir pėsčiųjų saugumo.
Ne vienas dviratininkas susiduria su problema, kuomet reikia prasilenkti su iš priekio atvažiuojančiu kolega, dažniausiai vietos nepakanka, tad dviratininkai priversti išvažiuoti į pėsčiųjų zoną, tuomet kyla pavojus sužaloti pėsčiuosius bei pačiam susižaloti.
Dviračių takas išsiplėtė nuo 1,75 metro iki 2,5 metro dėl pačių dviratininkų ir pėsčiųjų saugumo.
O spalva pasirinkta atsižvelgiant į Kauno sąsajas su gamta, ekologija, medžių, parkų, miškų gausa mieste. Be to, ryški spalva lengviau atkreipia visų dėmesį. Anksčiau prastai pažymėtu dviračių taku nuolat eidavo pėstieji. Taką nudažius žalia spalva, ši problema išspręsta“, – į kritiką atsakė Paulius Keras, Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas.
Anot jo, takas yra nudažytas specialiais dažais, sumaišytais su kvarciniu smėliu. Jis užtikrina, kad danga nebūtų slidi lyjant.
Dviratininkų skaičius centre auga
Pasak P.Kero, Kęstučio ir K.Donelaičio gatvių važiuojamojoje dalyje taip pat bus įrengtos dviračių juostos. Vis dėlto, Laisvės alėjos dviračių takas paliekamas, nes auga dviratininkų poreikis juo naudotis. Atlikti tyrimai parodė, kad rytiniu metu (7:30-9:30) šiuo taku vidutiniškai važiuoja apie 50 dviratininkų, nuo 9:30 iki 11:30 – apie 50 dviratininkų, nuo 11:30 iki 15:30 – apie 90 dviratininkų, nuo 15:30 iki 17:30 – apie 140 dviratininkų, nuo 17:30 iki 20:00 – apie 170 dviratininkų.
„Galų gale, įgyvendinant dviračių revoliuciją dviračių takai, specialios dviračiams skirtos juostos ir zonos bus įrengtos absoliučiai visose miesto centro gatvėse. Norime, kad judėjimas dviračiais centrinėje miesto dalyje būtų kaip įmanoma patogesnis, todėl pokyčiai ateis į visas gatves“, – patikino Kauno miesto savivaldybės atstovas.
Jis pripažino, jog viešojoje erdvėje iš tiesų kilo nemažai diskusijų, tačiau oficialių skundų nesulaukta. Diskusijos, skirtingų nuomonių turėjimas, anot P.Kero, yra visiškai normalu ir reikalinga: „Sekame viešąją erdvę ir dėkojame savo nuomonę išsakantiems kauniečiams“.
Šiai dienai žalioji revoliucija miestui jau atsiėjo apie 35 tūkstančius eurų.
Incidentų Laisvės alėjoje neužfiksuota
Ar dviračių take, kuris įrengtas pėsčiųjų alėjoje, pėstieji vis vien turi pirmenybę? P.Kero teigimu, pėstieji turi pirmenybę tik pėsčiųjų zonoje. Kirsdami dviračių taką, jie turi apsidairyti ir įsitikinti, kad juo nevažiuoja dviratininkai.
Pasak Kauno apskrities policijos atstovų, praplatinus dviračių takus, sudaromos sąlygos saugesniam eismui: dviračiams tampa saugiau prasilenkti, neišvažiuojama iš tako ribų, nekliudomas šalia važiuojantis dviratis ar netoliese taku einantis pėsčiasis.
Laisvės alėjoje esantis kelio ženklinimas (dviračio ir pėsčiųjų simboliai kelio ženkle yra ne vienas po kitu, o vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu) įspėja, kad dviračių vairuotojas privalo važiuoti dviračių taku, o pėstieji privalo eiti savo taku.
Kelių eismo taisyklės nurodo, kad pėstiesiems eiti dviračių takais – draudžiama, tačiau važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/val.), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Kauno apskrities policijos žiniomis, per pastaruosius kelerius metus pareigūnai nėra užregistravę įvykių, kuomet Laisvės alėjoje, susidūrus dviratininkui ir pėsčiajam, būtų sužeista asmenų.
