„Draudimo, kurį pristatėme rinkai, ypatumas tas, kad jis skirtas būtent dviratininkui – vienu draudimu galima apdrausti tris pagrindines rizikas. Pirma – dviračio praradimas [...]. Antra rizika – nelaimingi atsitikimai, kuriuos patiria pats dviratininkas, pavyzdžiui, pargriuvęs ir susižalojęs. Trečia – civilinė atsakomybė, kai padaroma žala trečiam asmeniui ar jo sveikatai“, – kalba draudimo bendrovės atstovas.
M. Budrio teigimu, norint apdrausti dviratį, daug reikalavimų nėra – tereikia žinoti jo gamintoją ir modelį. „Labai ilgai svarstėme dėl papildomų reikalavimų, tokių kaip dviračio rėmo numeris ar kitos savybės, bet problema ta, kad tai mums nelabai pagelbėtų, nes mes prisiimtume Dviračių registro darbą. Todėl visų prašysime užregistruoti dviratį Lietuvoje egzistuojančiame Dviračių registre.“
– Pone Budry, kokie yra pagrindiniai dviratininkų bei jų turto draudimo ypatumai?
– Viena problema, dėl kurios atsirado dviračių draudimas, ta, kad mes Lietuvoje iki šiol neturime bendro dviračių registro, koks, pavyzdžiui, yra Latvijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse. O dviratis yra gana lengvai pavagiamas, sunkiai surandamas ir identifikuojamas bei grąžinamas savininkui.
Paties draudimo, kurį mes pristatėme rinkai, ypatumas tas, kad jis skirtas būtent dviratininkui – vienu draudimu galima apdrausti tris pagrindines rizikas. Pirma – dviračio praradimas ar vagystė, nesvarbu, ar jį pavogs iš balkono, ar, nors ir prirakintą, kur nors gatvėje. Antra rizika – nelaimingi atsitikimai, kuriuos patiria pats dviratininkas, pavyzdžiui, pargriuvęs ir susižalojęs. Trečia – civilinė atsakomybė, kai padaroma žala trečiam asmeniui ar jo sveikatai. Taigi vienu draudimo polisu mes apdraudžiame visas rizikas, kurios gali kilti važiuojant dviračiu.
Viena problema, dėl kurios atsirado dviračių draudimas, ta, kad mes Lietuvoje iki šiol neturime bendro dviračių registro, koks, pavyzdžiui, yra Latvijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse.
– Ar daug mūsų žmonių draudžia savo sveikatą, dviratį ir t. t.?
– Dviratį draudžia gana nemažai žmonių, bet iki šiol jis buvo draudžiamas kaip papildomas namuose esantis turtas. Iki šios dienos atskiro produkto neturėjome.
– Ar daug mūsų dviratininkų patiria traumų, kitų sveikatos sutrikimų? Kokia yra vidutinė dviratininkų patiriama žala?
– Daug jų nėra, nes pas mus dar nėra tokios, kaip Vakarų Europoje, dviračių kultūros. Bet kiekvienais metais žalų skaičius ir vertė auga. Pačių žalų skaičius išauga apie 30 proc. o žalos dydis yra apie 300–400 eurų.
– Kokius dviračius galima drausti? Kaip tai daroma? Juk jie neturi nei numerių, nei techninio paso ir pan.
– Reikalavimas – žinoti dviračio gamintoją ir modelį. Labai ilgai svarstėme dėl papildomų reikalavimų, tokių kaip dviračio rėmo numeris ar kitos savybės, bet problema ta, kad tai mums nelabai pagelbėtų, nes mes prisiimtume Dviračių registro darbą. Todėl visų prašysime užregistruoti dviratį Lietuvoje egzistuojančiame Dviračių registre, o mums, kad apdraustume, reikės tik modelio ir gamintojo. Nereikalausime rėmo numerio, bet, jei pasakysite, labai džiaugsimės.
– Kaip sprendžiami su dviratininkais susiję eismo įvykiai? Juk dviratininkas gali ir pats susižaloti ar sulaužyti savo dviratį, ir sugadinti kitą transporto priemonę ar sužaloti kitą žmogų.
Todėl visų prašysime užregistruoti dviratį Lietuvoje egzistuojančiame Dviračių registre, o mums, kad apdraustume, reikės tik modelio ir gamintojo.
– Dviratis, kaip ir visos kitos transporto priemonės, yra eismo dalyvis, todėl visi įvykiai ir žalos vertinamos taip, kaip susidūrus dviem automobiliams. Jei sužalojamas vairuotojas arba sugadinamas automobilis, tai bus vertinama kaip žala trečiajam asmeniui. Jei dviratį pataisomai ar nepataisomai sugadins automobilis, draudimas dar negalios, nes pagrindinis mūsų tikslas buvo apdrausti dviratį nuo vagystės, bet ne nuo sugadinimo. Taigi eismo įvykio metu apgadinus automobilį pradės galioti civilinės atsakomybės draudimas, kuris padengs dviratininko išlaidas, atsiradusias sugadinus trečiojo asmens turtą.
– Ar šis draudimas galioja metus, ar yra sezoninis? Juk dabar dviračiais važinėjama ir žiemą.
– Vis daugiau dviratininkų važinėja ir žiemą, prastesniu oru, todėl draudimas yra metinis. Jei dviračiu važiuojama tik šiltuoju metų laiku, draudimą galima bet kada nutraukti arba pristabdyti ir perkelti į kitus metus.
– Nuo ko priklauso draudimo suma?
– Patogumo dėlei paruošėme tris paketus. Vienas apima skirtingas draudimo sumas ir draudimo įmokos yra skirtingos. Draudimo sumos buvo skaičiuotos labiau orientuojantis į dviračio vertę. Lietuvos žmonės pamažu atsikando nekokybiškų dviračių iš Kinijos ir perka gerus dviračius už 300–500 eurų. Draudimo suma, pasirinkus bet kurį variantą, yra iki 1 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad bus grąžinama suma už kiekvieną dviratį, kainuojantį iki 1 tūkst. eurų.
– Vis dėlto ar galima apdrausti dviratį, kuris kainuoja, sakykim, 100–200 eurų?
– Taip, galima. Tam mes ir sukūrėme tris skirtingus paketus. Metų draudimas žmogui, kurio dviratis vertas 200 eurų, kainuoja 18 eurų. Dviratį praradus, mes grąžinsime būtent to dviračio vertės sumą.
