„Niekas niekam negresia, čia ir yra problema. Reiktų, kad dviratininkai suprastų, jog jie nėra nebaudžiami. Dabar jie jaučiasi ant nebaudžiamumo bangos: mes labai ekologiški, labai sveikuoliški ir dėl to galime daryti, ką norime, ir mūsų negalima bausti“, – pastebi vairavimo instruktorius.
Reiktų, kad dviratininkai suprastų, jog jie nėra nebaudžiami.
Tačiau tai, kaip kalba pašnekovas, yra ne todėl, kad Kelių eismo taisyklėse trūktų nuobaudų, o dėl to, kad nepakanka policijos dėmesio šiai eismo dalyvių grupei.
„Niekas nefiksuoja tų pažeidimų, nuobaudų pakanka, taisyklės pakankamos. Važiuoti tokiu greičiu, kaip dažnai jie praskrieja yra labai pavojinga. Įsivaizduokite, kokį 100 kg sveriantį vyrą, važiuojantį 30-40 kilometrų per valandą greičiu šaligatviu. Jei jis patrenktų kokį vaiką, traumos net iki mirtinų gali būti. Dviratininkams reiktų labiau susipažinti kelių eismo taisyklėmis ir labiau jų paisyti. Juos reikėtų bent kiek sukontroliuoti“, – pastebi jis.
A.Pakėno įsitikinimu, prieš įstatymą visi turėtų būti lygus ir tai, kad dviratis – sveikesnė transporto priemonė, jo vairuotojui neturėtų garantuoti išskirtinumo. Dviratininkų nebaudžiamumo nuotaikų vairavimo instruktorius sako pastebintis jau seniai. „Jie tiesiog jaučiasi neliečiami: mes tokie puikūs, važiuosime, kaip norime, mums per mažai takų, per mažai to, ano, mus reikia globoti. Yra išskirtinumo noras, kuris mano manymu, – be pagrindo. Kol kas tvirtinama, kad dviratininkai yra nuskriaustieji, nes jiems reikia kažkokių sąlygų, bet reikia suprasti, kad mes nesame turtinga valstybė ir galbūt nėra galimybės dabar atimti iš automobilių eismo juostas ir atiduoti jas dviratininkams“, – tikina A.Pakėnas.
Pašnekovo žodžiais, kol kas Lietuvoje dviratis nėra susisiekimo priemonė, o veikiau – įrankis sportui ir poilsiui.
Kelių policija: dviratininkų nubaudžiama daug
Tuo tarpu Kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys sako, kad dviratininkai prižiūrimi tiek pat, kaip ir kiti eismo dalyviai. „Žiūrime, kaip yra paisoma kelių eismo taisyklių, daugiausiai – šviesą atspindinčių elementų dėvėjimo tamsiu paros metu“, – tikina jis.
V.Grašio duomenimis, 2014 metais buvo nubausta 11 tūkst. nedrausmingų dviratininkų, 2015 – 15 tūkst., 2016 – 12 tūkst., o per šių metų pirmąjį pusmetį nubausta 5 tūkst. dviratininkų.
Pasakyti, kad dviratininkai nebaudžiami, negalima, nes nubaustų skaičius tikrai nėra mažas.
„Pasakyti, kad dviratininkai nebaudžiami, negalima, nes nubaustų skaičius tikrai nėra mažas. Labiausiai nerimą kelią neblaivūs dviračių vairuotojai, jų šiemet turime 3,5 tūkst. per pirmą pusmetį“, – pastebi Kelių policijos tarnybos viršininkas.
Jo įsitikinimu, kalbėti reikėtų ne apie dviratininkų nebaudžiamumą, o apie saugų ir atsakingą dalyvavimą eisme. Tam užtikrinti svarbus ir dialogas, ir akcijos.
„Dviratininkų neužmirštame ir kartas nuo karto vykdome policines priemones orientuodamiesi į dviratininkų daromus pažeidimus, galbūt jų nėra tiek daug, nėra tiek daug ir tų dviratininkų mūsų gatvėse, priklausomai nuo oro sąlygų, nuo dviratininkų eisme aktyvumo, tačiau nebūtina daryti akcijas, kiekvienas policininkas matydamas netinkamai besielgiantį dviratininką atkreips į tai dėmesį, įspės, o jeigu dviratininkas nepripažins savo kaltės – taikys administracinę atsakomybę.
Šiuo metu vykdome akciją dėl pėsčiųjų perėjų, norime pirmiausiai pasikalbėti, atkreipti dviratininkų dėmesį dėl pėsčiųjų perėjų, kokių eismo taisyklių jie privalo laikytis. Neturime noro nubausti“, – sako V.Grašys.
Nelogiški reikalavimai
Savo ruožtu dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Krisčiūnas problemų mato ne dviratininkų elgesyje, o reikalavimuose. „Kad dviratininkas važiuodamas per perėja nenulipa nuo dviračio, apskritai nėra jokios problemos. Kažkas įrašė neprotingą punktą, kurio nesilaiko 90 proc. visuomenės. Ar galime pasakyti, kad dėl to jie tampa kelių chuliganais? Aš pats nenulipu važiuodamas per perėja“, – prisipažįsta E.Krisčiūnas.
Kad dviratininkas važiuodamas per perėja nenulipa nuo dviračio, apskritai nėra jokios problemos.
Pašnekovo teigimu, Kelių eismo taisyklėse įtvirtinta daug draudimų, kurių niekas nesilaiko, o problema ta, kad pastarąsias sudaro tik 4 žmonės su niekuo nepasitardami.
„Kai buvome transporto komisijoje, 2010 metais, buvome sutarę, kad bus įtvirtintas leidimas važiuoti per perėją, įsitikinus, kad tai daryti saugu ir netrukdo pėstiesiems. Tačiau atėjo Stasys Brundza ir pasakė, kad jis nenori būti kaltas, jeigu nutrenks dviratininką. Dėl to pakeitė punktą, kad per perėją dviratį reikia vestis, bet užmiršo pasakyti, kad ta perėja turi būti nereguliuojama. Šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje perėjų iš viso nėra. Ministerija nesugebėjo suformuluoti teksto ir gavosi toks dalykas“, – pasakoja Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas.
Jo įsitikinimu, policijos pareigūnai rūpintis turėtų automobilių vairuotojais, kurie prie vairo kalba telefonu arba viršija greitį, o ne kibti prie pažeidimų, kurie neturi įtakos eismo saugumui, ir pasirinktinėmis akcijomis pasakoti, kad negalima važiuoti per perėją.
„Gerai, važiavo per perėją, bus kažkieno nudaužtas, gerai pasimokys. Čia net policijos įsikišimo nereikia, kad žmogus suprastų, jog nukentės pats. Natūralu, kad jis labiau saugosi ir vertina savo saugumą. Tuo tarpu, kai žmogus važinėja mašina, kitų saugumo nevertina, nes jam patogu, jis važiuoja savo erdvėje, su niekuo nebendrauja, gali visus aplinkinius iškeikti“, – mano E.Krisčiūnas.
Nelogiškais jis vadina ir reikalavimus dėvėti liemenes, apvažiuoti pėstįjį 3-7 kilometrų per valandą greičiu bei įjungti šviesas dienos metu. „Kai taisyklėse surašai dalykus, kurių nesilaikys 90 proc. visuomenės, tai ir į kitus dalykus, kurie tikrai svarbūs, visuomenė pradeda žiūrėti pro pirštus: ai, čia vėl nesąmonė“, – įsitikinęs pašnekovas. Daugiau dėmesio vyro teigimu, reikėtų skirti ir pėstiesiems, kurie neretai vaikšto dviračių takais.
Dviratininkų saugumas – jų pačių rankose?
V.Grašys mano, kad dviratininkų bendruomenė yra pakankamai aktyvi ir pati gali stipriai prisidėti prie saugaus dviratininkų dalyvavimo eisme, mokydama jaunuosius dviratininkus, kaip privalu elgtis ir ko negalima daryti.
Be to, prie dviratininkų drausmingumo eisme galėtų prisidėti ir automobilių vairuotojai: fiksuojant pažeidimus ir apie juos pranešant policijai arba įspėjant žodžiu.
„Jeigu vairuotojas turi tinkamai sureguliuotą registratorių, įraše matoma tiksli vieta, pažeidimas ir jo laikas, galima informuoti policiją ir patraukti atsakomybėn. Tačiau kitų eismo dalyvių pagrindinis uždavinys – netoleruoti, kalbėtis apie dviratininkų ir kitų eismo dalyvių daromus pažeidimus, galbūt, atsidarius langą įspėti, kad privalai persivaryti dviratį per pėsčiųjų perėją“, – mano Lietuvos kelių policijos viršininkas.
Vairavimo instruktorius A.Pakėnas įsitikinęs, kad tam mažai kas gali atrasti laiko. „Jūs įsivaizduojate, kiek laiko tai atima? Turiu statyti vaizdo registratorių, paskui, parėjęs namo, turiu sėsti prie kompiuterio, išiminėti tą įrašą. Tam reikia turėti tam tikrą charakterį. Iš šalies atrodo gražiai, bet kai pagalvoji, kiek tai atima iš tavęs laiko... Aš tiek kantrybės neturiu. Manyčiau, kad kiekvienas turėtų užsiimti savo veikla“, – tikina pašnekovas.
Draudimas važiuoti per perėjas galioja nuo 2014 metų, gal reiktų vieną kitą nubausti ir jie susiimtų?
Jo žodžiais, tai – policijos atsakomybė ir ji turėtų vykdyti griežtesnę šių eismo dalyvių priežiūrą.
„Iš filmavimo jokios naudos, nes automobilis turi valstybinį numerį, o dviratininkas ne. Vadinasi, reikia statyti pareigūnus perėjose ir vykdyti daugiau akcijų. Draudimas važiuoti per perėjas galioja nuo 2014 metų, gal reiktų vieną kitą nubausti ir jie susiimtų?“ – svarsto A.Pakėnas.
Išeitis – vairavimo teisės dviratininkams?
Kaip vieną išeičių saugesnei aplinkai keliuose ir didesnei kontrolei, LRT.lt kalbintas vairavimo instruktorius siūlo įvesti bent teorinį vairavimo egzaminą dviratininkams.
„Jeigu esate vairuotojas, iš jūsų reikalauja, kad žinotumėte Kelių eismo taisykles. Bet jeigu esate dviratininkas, nesate vairuotojas ir niekas nereikalauja. Kaip taip? Jūs važiuojate į gatvę, vadovaujatės šviesoforais, kitais reikalavimas, o tai paliekama jūsų savimonei ir savikontrolei. Tai gal ir visiems vairuotojams išdalinkime vairuotojo pažymėjimus ir sakykime: išmokite savarankiškai? Atrodo juokingai, tiesa? O dviratininkų atžvilgiu tai neatrodo juokingai“, – problemą aiškina A.Pakėnas.
Pašnekovas teorijos egzaminą siūlo įvesti tik tiems, kurie neturinti automobilio vairavimo teisių: „Jei jis vairuotojas – nieko nereikia, bet jei neturi vairuotojo pažymėjimo, yra pagrindo manyti, kad jis nežino Kelių eismo taisyklių. Rekomenduočiau tokią tvarką, tai kažkiek drausmintų“.
Su tokia rekomendacija sutinka ir Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas, tačiau jis labiau akcentuoja švietimo, o ne drausminimo naudą: „Pirmiausiai dviratininkų bendruomenių iniciatyva galėtų būti kažkokie mokymai, susibūrimai. Kitas būdas – teikti siūlymus įstatymų leidėjams įvesti kažkokius privalomus dviratininkų mokymus“.
Su tuo kategoriškai nesutinka Lietuvos dviratininkų bendruomenės pirmininkas ir mano, kad vadovaujantis tokia logika privalomus kursus tektų įvesti ir pėstiesiems, mat šie – taip pat eismo dalyviai.
„Logiška, kad reikalavimai keliami pagal priemonės pavojingumą aplinkiniams. Dviratis nėra padidinto pavojaus priemonė, o automobilis – yra. Puikiai suprantame, kad važiuojantis dviračiu sveria maždaug 15 kg daugiau, nei kiti pėstieji. Jei į kažką atsitrenks, panašiai skaudės ir tam, kuris atsitrenkė, ir į kurį. Dėl to natūralu, kad dviratininkas saugosi labiau, o važiuojant automobiliu kuris sveria 1,5 tonos, paspausti greičio pedalą yra žymiai lengviau, nei greičiau minti, ir pasekmės bus visiškai skirtingos. Be to, to niekas nekontroliuos“, – aiškina E.Krisčiūnas.
Trūksta ir vairuotojų, ir dviratininkų dėmesingumo
Vis dėlto, visi pašnekovai pripažįsta, kad siekiant saugumo keliuose, trūksta tiek automobilių vairuotojų, tiek dviratininkų pastangų. A.Pakėnas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vairuotojai neturi įpročio atkreipti dėmesio į dešinįjį veidrodėlį, sukant į dešinę.
Europos valstybėse vairuotojas sukdamas į dešinę jau akivaizdžiai žiūri ir kontroliuoja dešinį šoną. Mūsų vairuotojai labai atpratę tai daryti.
„Pas mus dviratis dar nėra toks populiarus, kaip kitose Europos valstybėse, ir ten vairuotojas sukdamas į dešinę jau akivaizdžiai žiūri ir kontroliuoja dešinį šoną. Mūsų vairuotojai labai atpratę tai daryti. Dviratininkai turėtų tai žinoti, iš kitos pusės tai – ir vairuotojams nedidelis priekaištas, kad reiktų dažniau žiūrėti į dešinįjį veidrodėlį ir dešiniąją akląją zoną“, – pastebi pašnekovas.
Tuo tarpu Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas daugiausiai priekaištų turi dviratininkams, kurie ryžtasi tamsiu paros metu dviračiu važiuoti be šviesų. Tai, jo įsitikinimu, aktyviau turėtų kontroliuoti ir policijos pareigūnai.
E.Krisčiūnas pastebi, kad skirstyti eismo dalyvius į bendruomenes apskritai neteisinga, nes dažnas esame ir automobilio vairuotojas, ir dviratininkas, ir pėstysis, todėl kiekvienas turėtume labiau pasistengti: „Gerbti aplinkinius, laikytis tų taisyklių, kurios tikrai kenkia kitų saugumui: kalbėjimas telefonu, greičio viršijimas ir pan.“.
