Atvykus į Kiniją iškart į akis krenta didžiulis automobilių srautas. Eismas tokiame didmiestyje kaip Šanchajus nė minutei nesustoja kiaurą parą. Pirmiausia dėmesį atkreipia eismo intensyvumas ir nuolatinis signalizavimas. Garso signalais čia pypsi daugelis vairuotojų.
Išsiaiškinti, kodėl vairuotojai nuolat maigo garso signalą, buvo sudėtinga, mat retas kinas kalba angliškai. Taksi vairuotojai ne išimtis. Vieninteliai žodžiai, ką supranta Kinijos taksi vairuotojai užsienietiškai, tai „Hello“, „Thank you“, „OK“ ir „Stop“. Taigi, taksi vairuotojas reikiamu adresu nuvežti gali tik tuomet, jei turite viešbučio adresą kinų kalba, nes angliškai jis nieko nesupras.
Kelionė iš oro uosto į viešbutį taksi automobiliu neprailgo, nors važiavome kelias dešimtis kilometrų link Šanchajaus centro. Sėdint automobilyje nejučia pradėjau analizuoti, kada gi vairuotojas naudoja garso signalą. Panašu, jog kinai signalizuoja tuomet, kai rikiuojasi. Posūkius čia rodo retas, todėl veikiausiai garso signalas yra naudojamas tarsi analogiška priemonė posūkiams norint informuoti apie savo veiksmus.
Nustebino ir dar vienas dalykas. Mus iš oro uosto paėmęs vairuotojas vairavo automobilį be valstybinių numerių. Panašu, kad už važiavimą be numerių Kinijoje nėra taikoma jokia atsakomybė, nes gatvėse tokių pat automobilių be valstybinių numerių matėme ne vieną dešimtį.
Link viešbučio važiavome magistralėmis, kurios kai kada kertasi keliais lygiais. Vienu metu įveikėme virš miesto iškeltą atkarpą, kurioje skirtingais lygiais suformuoti net penki keliai.
Dauguma magistralių yra pakeltos virš miestų, todėl pakankamai keistas jausmas apima tuomet, kai vaikštai mieste, o tau kažkur virš galvos lekia automobiliai.
Tiesa, žodis „lekia“ galbūt nėra visai tinkamas. Nors dauguma automobilių yra nauji ar apynauji – europietiškų, amerikietiškų, azijietiškų ar net „namų gamybos“ kiniškų prekės ženklų, tačiau greitai lakstančių vairuotojų čia nepastebėjome. Eismas juda greitai, tačiau išsišokėlių bent jau Šanchajuje yra gerokai mažiau, nei 10 kartų pagal gyventojų skaičių mažesnėje mūsų šalyje.
Važiuojant taksi automobiliu, mus vežęs vairuotojas vienu metu ėmė ir išjungė automobilio šviesas. Nors Kinijoje nusileidome jau sutemus, tačiau magistrale kinas be šviesų važiavo nedemonstruodamas visiškai jokio streso. Aišku, nuolat rikiuodamasis pypsėjo signalu. Kuo paremtas toks sprendimas – sunku pasakyti, tačiau automobilių be šviesų buvo ir daugiau. Šviesas vairuotojas vėl įsijungė tik tuomet, kai iš magistralės nusileido į Šanchajaus gilumą.
Į Kiniją vykome kartu su „Motorider.lt“ kolektyvu ir mūsų tikslas buvo aplankyti „CFMoto“ keturračių gamyklą bei išvysti, kaip ši technika gimsta ant kinų konvejerio. Apie tai taip pat galėsite paskaityti, tačiau kiek vėliau. Tačiau gamykloje radome keletą kinų, kurie bendrauja angliškai. Nusprendėme išsiaiškinti keletą mums kilusių klausimų apie eismą Kinijoje ir jo principus.
Taigi, kinai mums paaiškino, kad jų šalyje nėra tokio dalyko, kaip techninė apžiūra. Automobilis ar motociklas eismui tinkamas tol, kol jis važiuoja. Kitas dalykas – nulinė tolerancija alkoholiui. Kinai draudžia bet kokį vairavimą išgėrus ir yra nustatę nulio promilių ribą. Jei Kinijoje prie vairo sustabdomas girtas vairuotojas, jis iškart siunčiamas penkiolikai parų už grotų. Esant girtam ir padarius avariją ar sužalojus žmogų, cypėje be jokių teismų ir formalumų tektų praleisti dar ilgiau.
Beje, iš Europos ar kitur į Kiniją atvykę svečiai šioje šalyje patys vairuoti negali, mat kinai nepripažįsta kitur išduoto vairuotojo pažymėjimo. Tačiau dėl to didelės problemos nėra.
Taksi gali pasigauti bet kur gatvėje, o kelionės tarifai yra išties juokingi. Už keliolikos kilometrų kelionę iš Šanchajaus centro į viešbutį sumokėjome 25 juanius, kurie mūsų pinigais atitinka 3,35 euro.
Automobilių vairuotojams Kinijos eisme kompaniją palaiko motociklų ir mopedų vairuotojai. Tiesa, jų suvokimas apie eismą gerokai prasilenkia su europietiškomis tradicijomis. Dauguma mopedų čia varomi elektra, važiuoja be jokio garso, o naktį jų vairuotojai gatvėmis nardo be šviesų. Žinoma, taip taupydami akumuliatoriaus energiją.
Mopedai ir motociklai čia važiuoja bet kaip. Automobilių vairuotojai dar atkreipia dėmesį į raudonus šviesoforo signalus ir sustoja, o mopedų vairuotojai laviruoja tarp mašinų. Degant raudonai šviesai čia sustoja tik retas mopedo vairuotojas. Šių transporto priemonių vairuotojai taip pat nuolat pypsi savo garso signalais ir labai skuba.
Dažnas mopedas ar motociklas būna apkrautas visokiais rakandais – lauko virtuvės įrengimais, skirtais gaminti maistą tiesiog sustojus ant šaligatvio. Kai kurie mopedų vairuotojai važiuoja apsikrovę statybiniais ar kitais reikmenimis taip gausiai, kad net nemato kelio į šonus. Tiesiog signalizuoja ir važiuoja ten, kur jiems reikia. Dažnas vaizdas Kinijos gatvėse – ant mažo mopedo sėdintys ne du, o net trys žmonės.
Mopedų ir motorolerių techninė būklė – tragiška. Padangos nudilusios, plastmasės sulūžusios, o apie šalmo privalumus čia susimąsto retas eismo dalyvis. Vos vienas kitas gatvėje matytas motociklo ar mopedo vairuotojas buvo su šalmu. Dauguma gatvėmis lekia be jokių saugumo priemonių ir, panašu, dėl to net nesuka galvos.
Nors mopedai kai kuriose gatvėse turi nuo automobilių atitvertas ir tik jiems priklausančias eismo juostas, tačiau jose irgi vyrauja chaosas. Šiose juostose blaškosi pėstieji, o automobilių vairuotojai netgi palieka savo transporto priemones. Statyti automobilius tiesiog bet kur Kinijoje įprasta.
Įdomu tai, jog Kinijoje, priešingai nei Europoje, uždraustas keturračių dalyvavimas viešame eisme. Lietuvoje, turint B kategoriją, kai kuriuos keturračius galima vairuoti ir gatvėje, o Kinijoje ši transporto priemonė skirta tik sportui ir individualiems pasivažinėjimams ten, kur eismas nevyksta. Nors kinai patys gamina „CFMoto“ keturračius, tačiau savo šalyje jų parduodama minimaliai.
Policijos gatvėse nemažai, o daugiausia patruliuojama mopedais ar motociklais. Pareigūnai važinėja ir automobiliais, kuriuose nuolat įjungti mėlyni švyturėliai.
Verta paminėti, kad ir koks chaotiškas eismas būtų Kinijoje, per penkias dienas čia išvydome vos vieną avariją, kuri tebuvo lengvas dviejų automobilių susikabinimas žiedinėje sankryžoje, Šanchajaus širdyje. Prie dviejų besiginčijančių vairuotojų netrukus prisistatė policininkas su mopedu ir paprašė abu automobilius patraukti atokiau. Kaip vyko tolimesnė incidento nagrinėjimo eiga – sunku pasakyti, tačiau po kelių minučių abu automobiliai išvažiavo.
Dviratininkų Kinijoje nėra daug, jei lyginsime jų skaičių su mopedų ir automobilių srautu. Greta „CFMoto“ keturračių gamyklos radome dviračių nuomos punktą, kur už kelis juanius galima išsinuomoti dviratį. Pastebėjome, kad tik vos keli dviračiai yra išnuomoti, tad galima spręsti, jog kinai pirmenybę teikia elektra varomiems mopedams. Gatvėse išvydome vieną kitą dviratininką, tačiau jie čia taip pat važiavo be jokių, šalmų, atšvaitų, žibintų ar liemenių.
Pėsčiuosius Kinijoje galima vadinti pačia žemiausia „eismo kasta“. Net jei gatvėje ir yra nubraižyti pėsčiųjų perėją žymintys balti dryžiai, tai dar nereiškia, kad šioje vietoje gatvę kirsti galima saugiai. Anaiptol. Tiek automobilių, tiek mopedų vairuotojai per perėjas pėsčiųjų praleisti nelinkę, tad kirsdamas gatvę privalai pats rūpintis savo saugumu.
Net jei per perėją eina grupė žmonių, mopedo ar automobilio vairuotojas atkakliai braunasi pro juos, laviruodamas kelių centimetrų atstumu. Kadangi perėjos Kinijoje yra tik simbolinis reikalas ir pėstieji čia pirmenybės neturi, žmonės gatvę kerta bet kur, o reguliuojamose perėjose neretai net ir per raudoną šviesą. Pritaikę momentą kinai bėgte skuodžia per kelių eismo juostų gatvę.
Pamatę pėsčiųjų perėjas iš pradžių pamanėme, kad čia turime pirmumą, tačiau kai pro kojas pravažiavo autobusas supratome, jog čia esame patys silpniausi eismo dalyviai ir mūsų interesų nepaisys niekas. Vaikščioti per perėjas teko mokytis iš naujo.
Daugelis kinų naudojasi ir viešuoju transportu. Nors gatvėje autobusų nėra daug, tačiau labai daug žmonių čia naudojasi metro ir greitųjų traukinių paslaugomis. Būtent kelionę greituoju traukiniu išbandėme ir mes, vykdami iš Šanchajaus į kitame mieste esančią „CFMoto“ gamyklą. Kelionė traukiniu trumpa, mat kai kuriose vietose sąstatas lekia net 300 km/val. greičiu.
Taigi, kelios dienos Kinijoje leido suprasti, kokį sklandų ir apibrėžtą eismą mes turime Europoje.
Jei planuojate kelionę į Kiniją, rekomenduojame šioje šalyje naudotis pigiomis taksi paslaugomis, atkreipti dėmesį į vietos eismo kultūrą, o jei einate pėsčiomis, saugotis visko, kas turi ratus ir juda greičiau už jus.
