Lietuvos eismo kultūrai, mano Algirdas, yra vietos kur tobulėti – kartais senieji eismo dalyviai net prasčiau laikosi kelių taisyklių nei pradedantieji, o už vairo, neatlaikę sunkios darbo dienos, „užvirduliuoja“ net vairavimo mokyklų instruktoriai.
Apie tai ir ne tik – interviu su naujuoju kelių eismo dalyviu.
– Ar baisu buvo pirmą kart sėsti už vairo ir išvažiuoti į gatves? Kokie jausmai užpuolė ir kaip sekėsi suvaldyti emocijas?
– Pirmą kartą „rimčiau“ sėsti už vairo teko su instruktoriumi. Kadangi tai buvo kontroliuojama aplinka – viskas vyko aikštelėje, kur nebuvo mašinų, šalia sėdėjo instruktorius – tai ir baimės buvo mažiau. Žinoma, visuomet, kai būna nauja patirtis, būna ir streso. Bet instruktorius labai gerai pateikė situaciją – nieko, iš tiesų, čia nereikia bijoti: spaudi pedalus ir mašina važiuoja. Patirtis, aišku, skiriasi nuo kompiuterinių žaidimų, bet tiesiog reikia išmokti pagrindus.
Tiesa, kai instruktorius pasakė – išsukime į eismą ir judrią gatvę, streso buvo per akis. Vis tik, pirmą kartą vairuodamas eisme, dar nepasitiki tuo, ką darai, o automobilių daug, visi važiuoja greitai. Prakaitas, iš tiesų, žliaugė ir kojos drebėjo. Streso buvo, nes dar nebuvo mechaninių įgūdžių, reikėjo kiekvieną žingsnį apgalvoti – kokiame bėgyje esu, ką toliau spausti. Bet visa tai išmokstama, tiesiog reikia praktikos.
– Kiek pats susidūrei, ar vairavimo mokyklos skiria dėmesio psichologinei vairavimo pusei, emocijų valdymui, eismo kultūrai? Ar to dėmesio galėtų būti daugiau?
– Kad tai būtų išskirta kaip atskira mokymo dalis – su tuo nesusidūriau. Tiesa, pačiose Kelių eismo taisyklėse pabrėžiama, kad santykiai kelyje turi būti pagrįsti savitarpio supratingumu. Ir, tarkime, egzamine susidūriau su klausimu – ar gali trukdyti vairuoti tai, kad esi susinervinęs.
Patarimų buvo – tiek mokantis teorinę dalį, tiek vairuojant, tačiau būtų naudinga, jei vairavimo mokyklos tam skirtų daugiau dėmesio ir padėtų naujam vairuotojui suprasti, kaip ne tik saugiai, bet ir kultūringai dalyvauti eisme bei kodėl tai svarbu.
Patirčių vairavimo mokyklose irgi turėjau įvairių – mokiausi pas kelis instruktorius: vienur patarimų gaudavau, kitur kai kada net instruktorius nerodė, pavadinkime, šaltų nervų – nervindavosi dėl kitų eismo dalyvių, papypsėdavo ir pakeiksnodavo juos.
Suprantu, instruktoriams irgi įtemptas darbas, jiems tenka visą dieną mokyti pradedančiuosius ir tam prireikia labai daug kantrybės, bet kartais žinutė apie eismo kultūrą iš tų pačių instruktorių nėra siunčiama pati geriausia.
– Kaip dabar jautiesi už vairo – ar pats „virduliuoji“, ar mažiau nerviniesi dėl savęs ar kitų eismo dalyvių? Kaip sekasi valdyti stresą už vairo?
– Vairuoju jau penkis mėnesis ir vienas dalykas įstrigo pačiam išvažiavus į gatves – kai kurie žmonės vairuoja ignoruodami eismo taisykles, ypač piko metu. Atrodo, kad žmonės vairuoja tiesiog pagal savo supratimą, o ne pagal Kelių eismo taisykles – o tai kelia ir avarines situacijas, ir pavojų. Man tai sukelia įtampą ir, manyčiau, šioje srityje daugeliui galima būtų pasitempti.
Atrodo, kad žmonės vairuoja tiesiog pagal savo supratimą, o ne pagal Kelių eismo taisykles.
Kai esi šviežias vairuotojas, galbūt esi „žioplesnis“ tam tikrose vairavimo srityse, bet taisyklių laikymosi srityje esi labai pareigingas – tau taisyklės yra labai gerai įskiepytos, kreipi ir paisai visų kelių ženklų, dėl to eisme kartais būna sudėtinga. Būna situacijų, kai kiti eismo dalyviai nelabai laikosi taisyklių ir sukuria tokį, pavadinkime, chaosą – ir man pačiam dėl teko pakliūti į nemalonias situacijas.
– „Spinter tyrimai“ atlikto Lietuvos gyventojų tyrimo duomenis, vairavimo kultūrą Lietuvoje gyventojai vertina tik kiek daugiau nei patenkinamai – 6 balo iš 10 galimų. Jei reikėtų vertinti – kiek balų skirtumei sau ir kitiems? Kaip bendrai vertintum kelių kultūrą Lietuvoje?
– Aš asmeniškai bandau judėti įvairiomis transporto priemonėmis – ir pėsčiomis, ir dviračiu, tad, žiūrėdamas iš įvairių eismo dalyvių pozicijų, sakyčiau, kad geriausiu atveju duočiau 5 balus. Kadangi daugumos vairuotojų požiūris į pėsčiuosius ir dviratininkus yra prastas, į juos kaip eismo dalyvius dažnai neatsižvelgiama.
Save įvertinti sudėtinga, bet gal duočiau 7 balus – nors ir klaidų padarau, kartais gal ir karštai sureaguoju, bet kelyje, kiek įmanoma, siekiu būti kuo kultūringesnis.
– Kokių praktinių patarimų turėtum tik pradedantiems vairuoti ar kitiems eismo dalyviams?
– Vasara ant nosies, tad miestuose bus daug naujų mokinių, išvažiuojančių į gatves. Jiems patarčiau nebijoti vairuoti didžiųjų miestų gatvėse, ypatingai atvažiavusiems iš kitų miestelių. Kartais atrodo, kad iš mažesnių miestų atvažiavęs mokinys įvažiuoja į didesnio miesto gatvę ir pamiršta viską, ką mokėjo. Patarčiau neišsigąsti – visur tos pačios juostos ir tos pačios taisyklės, nesvarbu, kiek kelyje eismo juostų. Svarbiausia – nesijaudinti ir viskas bus gerai.
Visuomet truputį pagalvoti iš kito eismo dalyvio pusės ir pasistengti vienam kitą suprasti.
Bendrai visiems eismo dalyviams būtų vienas patarimas – visiems reikėtų daugiau supratingumo: automobilių vairuotojams atsižvelgti į pėsčiuosius, ir atvirkščiai. Visuomet truputį pagalvoti iš kito eismo dalyvio pusės ir pasistengti vienam kitą suprasti.
Ačiū už pokalbį!
Lietuvos transporto saugos administracija šiuo metu vykdo iniciatyvą „Nevirduliuok“, kurios tikslas – skatinti kultūringą vairuotojų elgesį keliuose ir supratingumą bei pagarbą kitiems eismo dalyviams. Nevirduliavimas reiškia pagarbą, savikontrolę, sąmoningumą ir geranoriškumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Šios iniciatyvos metu gilinamasi į nekultūringo vairavimo priežastis ir pasekmes, bei siūloma būdų, kaip išlaikyti pagarbą kitiems eismo dalyviams ir išlikti ramiam kelyje.
Daugiau informacijos – Nevirduliuok.lt.
