Šiuo metu mieste labiausiai apkrautos Utenos, K.Petrausko, Nuokalnės gatvės, taip pat Savanorių prospektas, Tvirtovės alėja. Jaučiamas transporto srauto padidėjimas ir Karaliaus Mindaugo prospekte, Užnemunės ir Žemaičių gatvėse.
Kur vyksta stambiausi remonto darbai: Pilies žiedas
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Inga Bendokienė pakomentavo pagrindines remontuojamas vietas, kartu nurodydama, kada jose vėl bus atnaujintas eismas.
„Šiemet visiškai sustabdėme eismą vienoje svarbiausių miesto „arterijų“ – Pilies žiede. Bus atnaujintos šio žiedo, Šv. Gertrūdos ir Šauklių gatvių važiuojamosios dalys, šaligatviai. Nemažai dėmesio skirsime ir viešajam transportui, įvažiuojant į sankryžą Šauklių gatve nuo Šv. Gertrūdos g. įrengsime papildomą A juostą.
Uždarėme ir šalia esantį P.Vileišio tiltą, kuriame remontuosime deformacines siūles. Dėl to drastiškai padidėjo apkrova likusiose miesto gatvėse, ypač arčiausiai esančiame Varnių ir Nuokalnės gatves jungiančiame Varnių tilte. Sieksime atnaujinti eismą žiede dar rugpjūčio 15-20 dienomis.“ Numatoma darbų pabaiga – rugsėjo 1-oji.
Kalpoko gatvė
„Šiuo metu taip pat sustabdytas eismas Kalpoko gatvėje, atnaujinamas ir virš jos esantis viadukas. Jo remonto darbas jau yra arti pabaigos. Asfaltuojama viaduko važiuojamoji dalis, taip pat tvarkoma ir Kalpoko g, keičiami bortai, įrenginėjami šaligatviai ir rekonstruojamas lietaus tinklas. Netrukus po viaduko atidarymo, bus stengiamasi ir bent iš dalies atnaujinti eismą šioje gatvėje. Numatoma viaduko atidarymo data – liepos mėn.", – sakė specialistė.
Europos prospektas, Ateities plentas
„Europos prospekte numatoma platinti kelio ruožą nuo Veiverių plento iki Kalvarijos g., įrengti po dvi eismas juostas, dviračių taką, šaligatvius. Baigiantis 2021-iesiems remonto darbai dar nebus pilnai baigti, tačiau metų gale juo jau galės naudotis pėstieji, dviratininkai ir automobiliai. Numatoma darbų pabaiga – 2022-ųjų metų pradžia, – pasakojo Inga Bendokienė. – Ateities plente jau išklotas trečiasis asfalto sluoksnis ir baigta remontuoti visa važiuojamoji dalis. Teliko paruošti įvažas į kiemus, baigti tvarkyti šaligatvius, įrengti veją ir dviračių takus bei išvežti statybinį laužą“. Numatoma darbų pabaiga – liepos mėnesio vidurys.
Taip pat šiemet bus atnaujinta Dariaus ir Girėno g. kelio danga (iki V.Čepinskio g.), bus sumažintas važiuojamojo dalyje esantis šulinių skaičius, praplatinti šaligatviai.
Porai mėnesių vienoje pusėje uždarytas eismas ir Kovo 11-sios gatvėje (nuo Taikos pr. iki „Girstučio“). Šiais metais numatoma pradėti ir Vilniaus g. rekonstrukciją, atidarius Kauno pilies žiedą prasidės kito svarbaus transporto mazgo – Užnemunės viaduko remontas.
Kaip išvengti eismo spūsčių ir elgtis į jas jau patekus?
Patarimais pasidalijo dukart geriausia Lietuvos vairuotoja išrinkta vairavimo mokytoja, Kauno tarybos ir Eismo saugumo komisijos narė Solveiga Dambrauskaitė-Bakutienė. Populiarių „Moteris prie vairo“ tinklaraštį kurianti saugaus eismo specialistė pabrėžė, kad spūsties metu labai svarbu, kur nukreipiamas vairuotojų dėmesys.
Juk kiekvienas užstrigęs kamštyje pagalvojame: „kad jau čia įstrigau, galiu juk ką nors nuveikti“. Ir pradedame naršyti telefone. Atrodo, kad labai daug laiko atsirado ir jis spūstyje švaitomas. O juk tas laikas turėtų būti skirtas eismo stebėjimui, situacijos vertinimui.
"Pakliuvę į spūstį privalome stebėti kelis automobilius į priekį, būti pasirengę nedelsiant pradėti važiuoti. Jei pradėsime jungti pavarą ir minti sankabos pedalą tada, kai priešais mus pamatysime pajudantį automobilį, reiškia mes jau keletą sekundžių uždelsėme. Jei už mūsų esantis reaguoja taip pat, dėl to bent 2-3 automobiliai liks nepravažiavę sankryžos per tą šviesoforo ciklą. Viskas tik dėl to uždelsto veikimo. Paprastai užsidegus žaliam šviesoforo signalui ar srautui pradėjus judėti, reikia jau būti pasirengus važiuoti“, – aiškina pedagogė.
Fantominės spūstys
„Eismą stabdo bet kokie bereikalingi mūsų veiksmai. Dažnai pastebėję, kad šalia esančioje eismo juostoje automobiliai galimai juda greičiau, bandome trūks plyš į ją persirikiuoti.
Tokiu būdu tik tuščiai stabdome važiuojančius iš paskos. Nes mus kažkas turi pristabdęs įleisti. Taip tik atrodo, kad vos pamatę atsiveriantį didesnį tarpą rikiuojamės. Tačiau mus įleidžiantis žmogus vis tiek greičiausiai stabtels. Tą patį, tikėtina, padarys dar ir važiuojantis paskui jį. Taip susidarys grandininė reakcija, formuosis mini spūstis. Gal ji po kelių automobilių ir išsilygina. Tačiau kas, jei tokių grandinėlių ne viena ir ne dvi? Spūstis automatiškai tik didės.
Taip išsibalansuoja visa grandinė. Matydami tokią situaciją, manydami, kad galimai reiks stabdyti, vairuotojai staiga ir ima spausti stabdžio pedalą visiškai be reikalo. Kuo daugiau vairuotojų neseka eismo situacijos, tuo ilgesnę turime grandinėlę, susiformuojančią dėl važiuojančiųjų stabdymo.
Pasikartosiu, reikia visą laiką važiuojant stebėti bent du ar tris automobilius į priekį (per automobilių langus, laikantis šiek tiek kairiau priešais esančio automobilio). Nes, jei stebėsi tik priešais važiuojantį automobilį, pamatęs jį stabdant, visada darysi tą patį, nors gal ir tam nėra jokio pagrindo“, – paaiškino vadinamųjų fantominių spūsčių susidarymo mechanizmą Solveiga Dambrauskaitė-Bakutienė.
Važiuoti kuo tolygiau, išnaudojant inerciją
„Kalbant apie normalaus eismo sąlygas, skatinu vadovautis ekonomiško vairavimo principais, važiuoti kuo mažiau stabdant, išnaudojant automobilio inerciją. O, imant formuotis nedidelėms spūstims, kiek galima ilgiau, nors ir visai pro truputį, judėti į priekį“, – dalijasi patirtimi viena geriausių Lietuvos vairuotojų.
Negalima pamiršti ir kito „eko“ vairavimo principo: jei gali nevažiuoti, tai ir nevažiuok. Kartais eismo spūsčių galima išvengti tiesiogine to žodžio prasme, planuotis maršrutą, naudotis WAZE programėle, prognozuojančia eismo intensyvumą. Matydamas, kad vėliau eismo intensyvumas bus kur kas mažesnis, visada gali išvažiuoti kiek įmanoma vėliau, pasiplanuoti laiką. Gal geriau prieš išvažiuojant link namų dar užeiti į artimiausią parduotuvę, išnaudoti laiką apsiperkant, šis paprastas laiko planavimas kartais gali labai praversti“, – dalijasi patirtimi.
Nebūtina važiuoti pagrindinėmis gatvėmis
Pasak Solveigos, svarbu vadovautis ir savo patirtimi, tendencijomis, vengti elgtis taip, kaip visada daro rugsėjo pirmąją miesto gatves užpildantys naujieji eismo dalyviai – studentai. Jie, nežinodami mažesnių gatvių, nuolat važiuoja pagrindinėmis miesto arterijomis, taip jas užkimšdami. Visada pravartu rinktis mažesnio intensyvumo gatves, kuo įmanoma labiau vengti pagrindinių miesto gatvių, kur tavęs visada garantuotai laukia spūstys.
„Skatinu pagalvoti apie alternatyvias transporto priemones. Tikrai labai daug investuojame į miesto dviračių takus, todėl galima rinktis paspirtuką ar dviratį. Ar, jei sąlygos leidžia, nevengti pasivaikščioti.
Noriu pabrėžti ir tai, kad reikėtų išbandyti ir maršrutinį transportą, jo parkas yra atnaujintas, autobusai kvepiantys, gražūs, nauji ir patogūs. Turint tokį autobusų parką, mieste privalome jį išnaudoti. O pats didžiausias pliusas, kad važiuojant autobusu galima nuveikti daug dalykų, kurie neįmanomi sėdint prie automobilio vairo: galime skaityti knygą, naršyti internete, ruoštis svarbiam pokalbiui, susitikimui, egzaminams ir t.t.“, – saugių kelionių linki Solveiga Dambrauskaitė-Bakutienė.
