Poreikis keliauti augs
Remiantis Pasaulio energetikos tarybos (World Energy Council) parengta ataskaita, įvairių degalų rūšių vartojimas iki 2050-ųjų metų tik augs: didėjant ekonominiams pajėgumams, augant žmonių skaičiui ir jų norui keliauti, transporto poreikis tik augs. Labiausiai – reaktyvinių degalų, kurie naudojami lėktuvuose: WEC spėja, kad šios degalų rūšies poreikis iki 2050-ųjų išaugs 200–300 procentų.
Augti turėtų ir dyzelino paklausa – 46–200 procentų, o benzino – mažėti (16–63 proc.).
Manoma, kad labiausiai dyzelino paklausa augs besivystančiose didelėse valstybėse kaip Kinija, 200–300 procentų, o išsivysčiusiose valstybėse (JAV, Japonijoje, Europoje) mažės apie 20 proc.
Manoma, kad labiausiai paklausa augs besivystančiose didelėse valstybėse kaip Kinija, 200–300 procentų, o išsivysčiusiose valstybėse (JAV, Japonijoje, Europoje) mažės apie 20 proc. Tradiciniais degalais varomi automobiliai sudarys 26–78 procentus viso pasaulio rinkos, o bendras jų kiekis besivystančiame pasaulyje padidės 430–557 procentais. Išsivysčiusiose šalyse automobilių kiekis padidės ne taip daug, tik 36–41 proc.
Bene svarbiausias skaičius – transporto sektoriaus išmetami teršalai. 2010-aisiais šis sektorius išmetė 23 procentus visos Žemės CO2 emisijos ir manoma, jog šis procentas tik augs. Tad itin svarbiu dalyku tampa transporto ekologiškumas, kuris didėja ne taip sparčiai, kaip norėtųsi: daugeliui smarkiai aplinką teršiančių variklių dar nėra sukurta tinkamų alternatyvų, tad didieji tanklaiviai ir toliau varomi dyzelinu, o lėktuvai – reaktyviniu kuru.
Vis tik yra sritys, kur ekologiškos technologijos kaip elektra turi šansų pakeisti tradicinius degalus jau netolimoje ateityje. Viena sritis – asmeninis transportas, kur elektra varomi automobiliai vis populiarėja, o jų technologija – pinga. Kita – miesto autobusai, kurie pamažu tampa elektriniai. Tačiau sritis, leidžianti nukeliauti toliausius atstumus ir santykinai nebrangiai pervežti sunkiausius krovinių kiekius – geležinkeliai. Jau šiandien traukiniai dalį maršrutų gali įveikti vien elektra, o pagal pervežamų žmonių kiekį ar krovinių masę traukiniai atsilieka tik nuo laivų, tad potencialo ši sritis turi labai daug.
Elektriniai traukiniai – pranašesni
Norint objektyviai palyginti elektrinių ir dyzelinių traukinių efektyvumą, reikėtų lyginti dyzelinius ir elektrinius traukinius su visiškai vienodomis techninėmis charakteristikomis, sėdimų vietų skaičiumi ir t.t., o tokių – itin mažai, nes elektriniai dažniausiai gaminami galingesni ir greitesni nei dyzeliniai.
Palyginti šias sritis galima bendrais bruožais, ir čia elektra – visapusiškai pranašesnė. Remiantis „Lietuvos Geležinkelių“ duomenimis, elektra varomų traukinių energijos sąnaudos yra daugiau nei perpus mažesnės nei dyzelinių, o techninės priežiūros išlaidos – apie 20–25 procentais mažesnės. Be to, elektra varomi traukiniai dar ir patikimesni, jiems rečiau reikia atlikti planinius remontus.
Be to, dyzeliniai traukiniai naudoja iškastinį kurą, todėl jų neigiamas poveikis aplinkai yra nepalyginamai didesnis nei elektrinių. Žinoma, kaip ir automobilių transporte, seni dyzeliniai traukiniai yra gerokai taršesni nei nauji. Šiuo metu gaminamiems dyzeliniams traukiniams taikomi labai griežti aplinkosauginiai reikalavimai (ypač dėl kietųjų dalelių).
Kokia situacija Lietuvoje?
Šiuo metu Lietuvoje yra elektrifikuotos trys linijos: Vilnius–Kaunas, Vilnius–Trakai, Vilnius–Kena (iki sienos su Baltarusija).
Baltarusijos geležinkeliams pabaigus elektrifikavimo projektą savo šalyje, keleiviai iš Vilniaus galės pasiekti Minską naujais elektriniais traukiniais, taip sutaupydami apie pusvalandį savo kelionės laiko.
Naudą pajus ir krovinių vežėjai, nes šis ruožas – tarptautinio IX B krovinių koridoriaus dalis. Kroviniai iš Rytų valstybių Vilnių taip pat pasieks naudojant elektros trauką – to itin laukia „Lietuvos geležinkeliai“, nes tuomet padidėtų įmonės konkurencinis pranašumas, mažesni eksploataciniai kaštai leis pasiūlyti krovinių siuntėjams konkurencingus, palyginti su kaimyninėmis šalimis, tarifus.
Šiuo metu taip pat rengiami projektai dėl IX B geležinkelių koridoriaus elektrifikacijos plėtros. Elektrifikaciją planuojama įvykdyti dviem etapais: Kaišiadorys–Radviliškis ir Radviliškis–Klaipėda. 2021 m. pabaigoje planuojama turėti elektrifikuotą geležinkelio liniją nuo Vilniaus iki Klaipėdos bei Vilniaus aplinkkelį.
