Komiteto pirmininkas socialdarbietis Rimantas Sinkevičius teigė, kad kol kas negautos ekspertų išvados.
„Be jų nederėtų svarstyti“, – trečiadienį komiteto posėdyje teigė jis.
Seimo „valstiečiai“ jau atsisakė idėjos automobilių taršos mokestį mokėti tik pirmą kartą Lietuvoje registruojant mašiną ir grįžta prie pirminės versijos – mokėti kaskart keičiantis automobilio savininkui.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė iš Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo pavadinimo pasiūlė išbraukti žodį „pirmos“, taigi, mokestį mokėti tektų keičiantis automobilio savininkui, išskyrus tada, kai keistųsi jo pavardė ar pavadinimas.
Mokestis svyruotų nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo anglies dioksido (CO2) emisijos, jei ji viršija 130 gramų CO2 kilometrui.
Jei emisija sieks 131–140 gramų, mokestis dyzelinu varomiems automobiliams būtų 30–540 eurų, benzinu – 15–270 eurų, dujomis – 13,5–243 eurai. CO2 emisijai viršijus 301 gramą, mokestis siektų atitinkamai 540 eurų (dyzelis), 270 eurų (benzinas) ir 243 eurus (dujos).
Už mažiausiai taršius automobilius tektų mokėti atitinkamai 30, 15 ir 13,5 euro.
Seimas spalio pabaigoje nepritarė panašiam Vyriausybės siūlymui mokestį mokėti kiekvieną kartą registruojant automobilį. Tada keli „valstiečiai“ pasiūlė mokestį taikyti tik pirmą kartą registruojant automobilį.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika anksčiau yra sakęs, kad vis tik bus grįžtama prie ministerijos anksčiau pasiūlyto modelio, kuriam Seimas nepritarė.
Tokiu atveju iš jo tikimasi surinkti apie 29 mln. eurų pajamų per metus.
