Kaip gimsta padangos?
Padangų kūrimas tikrai nėra pati vaizdingiausia procedūra, tačiau procesas nuo A iki Z yra gana elementarus. Padangų gamintojas (šiuo atveju „Continental“) gauna užsakymą iš automobilių gamintojo (pvz. „Volkswagen“): „Sukurkite padangas mūsų naujam „VW Golf“, kurios turėtų tokį ir tokį pasipriešinimą riedėjimui, tokį stabdymo ant šlapios dangos koeficientą ir skleistų ne didesnį nei tokį triukšmą“. „Continental“ imasi darbo ir po kelių mėnesių pristato galutinį produktą „Volkswagen“. Tinka? Leidžiam į serijinę gamybą.
Analogiška procedūra kartojasi su visais padangų gamintojais. Visi turi užsakovus, kurie pateikia reikalavimus, ir tuos reikalavimus visi bando įgyvendinti. Kas pasistengė daugiau, kas mažiau, vėliau parodo įvairių testų rezultatai.
Padangos kūrimas prasideda laboratorijoje, kur tiriami šimtai gumos mišinių ir tikrinamos jų cheminės savybės. Tie šimtai vėliau keliauja į mini bandymų laboratoriją, kur trintuko dydžio gumos lopinys atlieka inscenizuotus stabdymo ir dilimo testus. Su specialia įranga gamintojas gali priversti gumos gabalą judėti iki 10 metrų per sekundę greičiu (36 km/val.). Tada tiriamas jo susidėvėjimas bei trinties koeficientas įvairiomis sąlygomis (taip, „Continental“ čia turi ir sniego pilną kamerą). Tokia procedūra padeda atmesti didžiąją dalį mėginių – iš kelių šimtų bandomųjų mišinių lieka vos 20, kurie bus naudojami padangų gamybai.
Ne ką mažesnis iššūkis – sukurti padangą, kuri būtų tyli. Šios srities specialistai dirba prie jau pagamintos padangos ir koreguoja protektoriaus raštą taip, kad ji neprarastų savo savybių bei taptų tylesne. Tai – vienas mažiausiai laisvės turinčių darbų, kadangi bet kokia didesnė korekcija keičia padangos charakteristikas. O jos keistis nuo pradinių tiesiog negali.
„Continental“ technologijų centras išties pasirodė nuobodesnis nei galima tikėtis. Tikėjausi išvysti krūvą baltutėliais chalatais apsivilkusių ir burbuliuojančias kolbas nešančių chemikų, tačiau patekęs į vidų ir vaikščiodamas po laboratoriją, galėtum pagalvoti, jog čia gaminamas prausimosi muilas. Didžiausias išdavikas – gumos kvapas. Kondicionavimo sistema taip pat ne pati naujausia, tad kai kurių skyrių darbuotojai čia, galima sakyti, kvėpuoja padangomis.
Bandymų centras – tarsi karinė bazė
Į „Contidrom“ („Continental“ bandymų centrą, įsikūrusį apie 40 km nuo Hanoverio), patekti nėra paprasta. Važiuoji autostrada, nusuki į kažkokį kaimą, pervažiuoji dar kelias nedideles gyvenvietes, įveiki kilometro ilgio kelią, kuriuo važiuodamas jautiesi tarsi būtum Kaune, o ne Vokietijoje, ir vuolia – priešais tave vartai į stebuklingąją padangų oazę.
Iš visų pusių bandymų trasas saugo miškai bei tvoros – bet kas čia nepapuls ir nufotografuoti negalės. Vienas iš keturių pagrindinių padangų bandymų, stabdymo testas, yra atliekamas uždaroje patalpoje – „Continental“ nenori, kad kažkas kitas pamatytų jų naudojamas technologijas. Viduje fotografuoti taip pat niekas neleido, kaip ir tyrimų centre.
Keista, nes čia nepastebėjau kažko labai ypatingo. „VW Golf“ bei „Audi A4“ automobiliai įsibėgėja iki 30 km/val. (galima ir greičiau, ir lėčiau) ir yra maksimaliai greitai sustabdomi. Jokio žmogiško įsikišimo – viską kontroliuoja robotai. Gyva persona atlieka tik prižiūrėtojo vaidmenį.
Per metus atliekami tūkstančiai tokių stabdymo bandymų su įvairiais automobiliais ir įvairiomis padangomis. Norint gauti apytikslį stabdymo rezultatą, reikia atlikti 10 bandymų – tada išvedamas vidurkis ir gauname oficialų stabdymo nuo nustatyto greičio iki nulio sekundinę bei metrinę išraiškas. Reikšmė netinka? Tobuliname padangų gumos mišinį ar protektoriaus raštą. Ir taip – diena iš dienos.
Stabdymo centro darbuotojo veikla yra mažiausiai įdomi visame bandymų centre. Visiškai priešingai – kitose trijuose pagrindiniuose „Continental“ bandymų centro taškuose.
Viename jų – modifikuotas briedžio testas. Arba bent panašus į jį. Jį atlikome du kartus su identiškais BMW 320 automobiliais. Skirtumas – viename automobilyje užpakalinės padangos pripūstos pagal gamintojo deklaruojamą normą, 2,2 baro. Kitame – dvigubai mažiau, vos 1,1 baro.
Bandymo esmė – pajausti skirtumą tarp per mažai pripūstų ir normalų slėgį turinčių padangų. Pavyko? Be abejonės. Rekomenduočiau tokį bandymą bet kuriam vairuotojui.
Tuščioje aikštelėje pabandykite įsibėgėti iki 50 km/val. ir tada staiga „pakeiskite“ eismo juostą. Tą patį pakartokite du kartus – su gamintojo deklaruojamu padangų slėgiu ir su dvigubai mažesniu. Garantuoju, kad kiekvieną dieną bent akį užmesite į savo automobilio padangas prieš į jį lipdami, o po to ir jų slėgį tikrinsite kas savaitę ar dvi.
Kitas testas – šlapia trasa. Vėl kiekvienas dalyvis išbando du automobilius – naujutėlaitį pirmos serijos BMW bei penkiolikmetį „BMW 3 Compact“. Ant abiejų modelių sumontuotos vos prieš kelis mėnesius pagamintos ir dar guma kvepiančios (gal tiksliau, smirdinčios) padangos „Continental Sport Contact“. Skirtumas vienintelis – ant naujo BMW sumontuoti „Sport Contact 1“, ant seno BMW – „Sport Contact 5“.
Koks tokio testo tikslas? Turbūt kiekvienas skaitytojas yra girdėjęs kalbas, kad keletą metų sandėliuota, bet nenaudota padanga tampa medine ir yra netinkama naudojimui. Tai – visiškas mitas. Padanga bloga tampa ne dėl to, kad stovi nenaudojama – jos savybės nuo stovėjimo nekinta. Tiesiog naujos padangos kiekvieną dieną kuriamos vis geresnės, atrandami nauji protektorių raštai, išrandami gumų mišiniai, kurie leidžia dar pagerinti valdymo ar stabdymo savybes.
Bet grįžkim prie testo, kurio drastiškumas sugebėjo nustebinti. Specialiai pirmą vairavau naują BMW – saugos kontrolių išjungti negalima, tad smagiai pasivažinėti neišeis. Senuką BMW pasilikime desertui.
Važiavimas nauju pirmos serijos BMW išties priminė vaikščiojimą dilgėlių lauku, kur už kiekvieną neteisingą žingsnį augalai baksteli koją. Čia po kiekvieno stipresnio pedalo spustelėjimo arba pradeda veikti ABS, arba į vairuotojo darbą įsikiša ESP. Automobilis slysta visur, elektronika dirba. Senos padangos? Ne, jos naujutėlaitės. Tačiau jų technologija sukurta prieš 10 metų
Desertas pasirodė priešingai iš anksto susidarytiems lūkesčiams. Padangos, kurių modelis sukurtas tik pernai, pranoko lūkesčius ir privertė gerokai pasidarbuoti, norint automobilį priversti slysti. Važiuoji 50 km/val. posūkyje, o kelio danga visiškai šlapia? „Gazas-dugnas“, tačiau automobilis nepraranda sukibimo su kelio danga, važiuoja tiesiai ir greitėja. Nulis slydimo. Vienintelis šansas automobilį priversti slysti šonu – „spardyti sankabą“. Tačiau ir tada po porą sekundžių trukusio slystelėjimo ateina važiavimas tiesiai.
