Skaičiuojama, kad kelių transporto priemonės išskiria apie penktadalį Europos Sąjungoje išmetamo CO2. Už daugiau nei pusę šių teršalų yra atsakingi lengvieji automobiliai. Ekspertai nuomone, kad šiai milžiniško masto taršos problemai spręsti yra būtina kombinuoti visus šiuo metu rinkoje esančius sprendimus – tiek elektromobilius, tiek alternatyvius degalus.
Elektromobilių parkas auga 50 proc.
Europos automobilių gamintojų asociacijos teigimu, elektromobilių pardavimai ES sudarė beveik pusę visų naujų lengvųjų automobilių, registruotų bendrijoje 2023 m. sausio-lapkričio mėnesiais. Tuo metu Europos aplinkos agentūra prognozuoja, kad elektromobilių rinka išlaikys stabilų augimą ir per artimiausius ketverius metus augs vidutiniškai 12 proc. kasmet.
Lietuva nuo šių tendencijų taip pat neturėtų atsilikti. Vien praėjusiais metais elektromobilių registracijų skaičius Lietuvoje siekė rekordines aukštumas – lyginant su 2022 m., jų išaugo daugiau nei 80 proc.
E-mobilumo ekspertas, išmanius elektromobilių įkrovimo sprendimus kuriančios įmonės „Inbalance grid“ vadovas Simonas Stankus teigia, kad elektromobilių skaičius šalyje kasmet vidutiniškai auga 50 proc. Toks jis išlikti turėtų ir šiemet, jei vėl nesusidursime su elektromobilių tiekimo iššūkiais.
„Regitros“ duomenimis, Lietuvoje įregistruotų elektra įkraunamų automobilių skaičius kovo 1 d. siekė 20,7 tūkst. Jei rinkoje pavyks išvengti nenumatytų turbulencijų, metus pabaigti turėtume su netoli 30 tūkst. elektra varomų automobilių. Praėjusių metų pabaiga ir šių metų pradžia kol kas nerodo jokių lėtesnių rinkos augimo indikacijų“, – sako S. Stankus.
Lietuva neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų
Lietuva nuo pasaulinių transporto tendencijų mažinti CO2 taršą neatsilieka ne tik elektromobilių, bet ir alternatyvių degalų srityje.
„Neste Lietuva“ vadovė Julija Matisonė teigia, kad degalų iš atsinaujinančių žaliavų, pavyzdžiui, panaudoto kepimo aliejaus ir gyvūninių riebalų iš maisto pramonės atliekų, gamyba pastaraisiais metais augo didžiuliu tempu. Dar spartesnis augimas numatomas ateinančiais metais: skaičiuojama, kad degalų iš atsinaujinančių žaliavų rinka augs beveik trigubai ir 2030 m. pasieks 30 mln. tonų per metus.
„Augančią šių degalų paklausą didžiąją dalimi lemia tai, kad jie gali būti naudojami tiek lengviesiems, tiek sunkiasvoriams automobiliams. Tiesa, ilgą laiką degalų iš atsinaujinančių žaliavų kaina buvo gerokai didesnė įprastų, o tai atitinkamai ribojo spartesnį paklausos augimą“, – teigia J. Matisonė.
Anot jos, šie metai, panašu, bus lūžio taškas. Iš bendrovės turimų duomenų jau dabar galima matyti, kad vien per beveik tris šių metų mėnesius dyzelino „Neste MY Renewable Diesel“, gaminamo iš atsinaujinančių žaliavų, pardavimai išaugo daugiau nei tris kartus.
Pasitempti yra kur
Tam, kad būtų patenkinama sparčiai auganti alternatyvių degalų paklausa, Lietuvoje vystomas ir degalinių, kuriose jie parduodami, tinklas. Dar šių metų pradžioje alternatyvūs degalai buvo prieinami 8-iose „Neste Lietuva“ degalinėse, o šiuo metu tai galima padaryti jau 38-iuose taškuose. Per šiuos metus degalinių, kuriose parduodamas dyzelinas „Neste MY Renewable Diesel“, skaičius turėtų išaugti iki 60.
„Šiemet didžiausią dėmesį skirsime ne vien plėtrai, bet ir didesniam alternatyvių degalų prieinamumui gyventojams. , Nuo metų pradžios šie degalai siūlomi už patrauklesnę kainą. Manome, kad tiek degalinių tinklo plėtra, tiek konkurencingesnė degalų kaina svariai prisidės prie alternatyvių degalų paklausos augimo“, – sako J. Matisonė.
S. Stankus, vertindamas elektromobilių rinkos perspektyvas, pabrėžia, jog nors Lietuvoje įkrovimo stotelių, kaip ir pačių elektromobilių, skaičiaus augimas yra didžiausias Baltijos šalyse, jo nepakanka. Siekiant įgyvendinti strateginius valstybės tikslus e-mobilumo srityje ir 2030 m. pasiekti 230 tūkst. elektra varomų automobilių Lietuvoje, rinka turės augti sparčiau nei įprasta.
„Atsipalaiduoti negalime. Nors rinka auga nuosekliai, elektromobilių dalis bendroje automobilių rinkoje vis dar siekia apie 1 proc., o įkrovimo stotelių skaičiumi dar atsiliekame nuo išsikeltų valstybės tikslų, tarp kurių yra iki 2030 m. įrengti 6 tūkst. viešųjų arba pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų. Pasitempti reikėtų pagrindiniuose šalies keliuose, regionuose, didžiųjų miestų mikrorajonuose“, – apibendrina S. Stankus.
