Kaip praneša naujienų agentūra „RIA Novosti“, vidutinė benzino kaina Rusijoje pirmosiomis balandžio dienomis siekė 26,79 rublio (2,40 lito) už litrą. A-76 markės benzinas kainavo 24,71 rublio (2,22 lito), A-92 – 26,16 rublio (2,35 lito), o A-95 – 28,27 (2,53 lito) už litrą. Dyzelinas atpigo dviem kapeikomis iki 27,80 rublio (2,49 lito) už litrą.
Keturiasdešimt šešiuose Rusijos regionų centruose per savaitę degalų kainos nepakito, tik Maskvoje ir Sankt Peterburge benzinas atitinkamai pabrango 0,1 ir 0,2 proc.
Tačiau, kaip pažymi BFM.ru, dar kovą baigė galioti prieš prezidento rinkimus pasiektas neformalus šalies vyriausybės ir naftininkų susitarimas įšaldyti degalų kainas. Rinkos analitikai pastaruoju metu ne kartą konstatavo pastebėję, kad naftos kompanijos norėtų vartotojų sąskaita padengti savo nuostolius, atsiradusius dėl priešrinkiminių susitarimų. Dabar tik laiko ir pasirinktos taktikos klausimas, kaip ir kada tai bus padaryta, rašo newsru.com.
Tai, kad eiliniams vairuotojams nepalankios ekspertų prognozės turi realų pagrindą, netiesiogiai patvirtino ir šią savaitę bendrovės „Gazprom neftj“ vadovo Aleksandro Diukovo ištarti žodžiai. A.Diukovas pareiškė, kad dabartinės didmeninės degalų kainos šalyje nepalankios Rusijos degalų gamintojams. Jis tvirtino, kad parduodami savo produkciją užsienyje naftininkai už kiekvieną toną uždirba 3–6 tūkst. rublių (269–538 litais) daugiau nei vidaus rinkoje. Jeigu kainos vidaus rinkoje nekils, tai, perspėja A.Diukovas, vis daugiau degalų bus eksportuojama į užsienį, o vidaus rinkoje kils jų deficitas.
Pernai, nepaisant stipraus spaudimo, kainos išaugo apie 14 proc. Maždaug 7 proc. dėl infliacijos ir dar 7 proc. dėl padidintų akcizų.
A.Diukovas įsitikinęs, kad benziną Rusijoje galima branginti. „Nesutiksiu su tais, kurie tvirtina, kad benzinas pas mus brangus. Jis kainuoja gerokai mažiau nei Europos šalyse“, – sakė „Gazprom netfj“ generalinis direktorius.
Analitikų nuomone, jeigu šalies valdžia nusileis naftininkų pageidavimui vidaus rinką paversti tokia pat patrauklia kaip užsieninę ir ryšis padidinti didmenines degalų kainas 3–6 tūkst. rublių už toną, apie kuriuos kalbėjo A.Diukovas, tai mažmeninėje prekyboje degalai pabrangs 7–18 proc. arba 2–4 rubliais (0,18–0,36 lito) už litrą.
Ekspertai taip pat pažymi, kad nepaisant Federalinės antimonopolinės tarnybos ir Energetikos ministerijos valdininkų tvirtinimų, jog jie kontroliuoja situaciją, šalį gali ištikti nauja degalų deficito banga.
Rusijos degalų gamintojų sąjungos prezidentas Jevgenijus Arkuša radijo stočiai „Business FM“ sakė, kad šiuo metu visos Rusijos degalų gamyklose ir naftos bazėse sukaupta apie 1,7 mln. tonų benzino atsargų. „Šios didelės atsargos valdininkams sukelia tam tikrą euforiją ir leidžia jiems manyti, kad nėra priežasčių branginti degalus. Tačiau priežasčių iš tiesų yra. Vos tik administracinis spaudimas sumažės, vėliausiai – po prezidento inauguracijos, kainos ims kilti. Kiek, sunku pasakyti. Pernai mes matėme, kad nepaisant stipraus spaudimo, kainos išaugo apie 14 proc. Maždaug 7 proc. dėl infliacijos ir dar 7 proc. dėl padidintų akcizų. Šių metų gale bus taip pat“, – prognozavo J.Arkuša.
Vienos iš didžiausių Rusijos finansų grupės „IFD Kapital“ analitikas Vitalijus Kriukovas pastebi, jog šiuo metu Rusijoje susidarė tokia situacija, kad benzino kainas de fakto reguliuoja valstybė. Tad galimas degalų branginimas priklauso tik nuo to, kokį sandorį per derybas sudarys vyriausybė ir naftininkai.
