Elektromobilių vairuotojams dažniau yra svarbesnis įkrovimo prieigos pasiekiamumas nei prieigos stotelės galia. Jeigu prie darbovietės yra keliolika, nors ir įprastos galios, įkrovimo prieigų, visi elektromobiliai darbo dienos metu gali „maitinti“ savo baterijas.
Didelės galios įkrovimo prieigų įranga ir reikalinga infrastruktūra yra gerokai brangesnė, todėl artimiausiu metu daugiausia dominuos išmanios, dinaminį apkrovos valdymą (DLM) turinčios, įprastos galios elektromobilių įkrovos stotelės.
Šalies savivaldybės yra suplanavusios virš 5 tūkst. įkrovimo prieigų poreikį.
Įgyvendinant Alternatyviųjų degalų įstatymo nuostatas, visos Lietuvos savivaldybės iki 2022 m. pabaigos parengė arba atnaujino savivaldybės teritorijoje esančiuose vietinės reikšmės keliuose iki 2030 m. numatomų įrengti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planus. Savivaldybės viešąją elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą suplanavo šalia tankaus apgyvendinimo vietų, prekybos, poilsio ir laisvalaikio centrų, sveikatos, mokymo įstaigų ir kt.
Šalies savivaldybės yra suplanavusios virš 5 tūkst. įkrovimo prieigų poreikį, o didžiausia dalis jų bus įprastos ir vidutinės galios. Didžiausia viešosios infrastruktūros plėtra planuojama Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune. Susisteminti savivaldybių planai skelbiami žemėlapyje čia.
Kokios galios privačią stotelę įsirengti?
Bene aktualiausias klausimas norintiems turėti ir naudoti savo elektromobilio įkrovimo stotelę – kokios galios ji turėtų būti? Tam pirmiausia būtina žinoti elektromobilio vidinio įkroviklio galią. Šis parametras rodo, kiek galios elektromobilis galės „pasiimti“ iš įkrovimo stotelės. Pavyzdžiui, turėdami 11 kW galios stotelę, elektromobilį su 11 kW vidiniu įkrovikliu įkrausime per 5 valandas.
Jeigu įsirengtume 22 kW stotelę, greičiau elektromobilio tokia galia neįkrausime, nes jis gali „paimti“ tik 11 kW. Tačiau tokia stotelė greičiau įkraus elektromobilio, kurio vidinis kroviklis 22 kW, bateriją.
Stotelės galia yra svarbus veiksnys, bet dar svarbesnis - jos išmanumas.
Reikia įvertinti ir realius poreikius: pavyzdžiui, naktį, kai automobilis ilsisi garaže ar prie namų, jo bateriją namų stotelė įkrauna pilnai. Tuo metu ramiai miegančiam elektromobilio savininkui dažniausiai nerūpi, per kiek laiko tai įvyks – per vieną ar per penkias valandas.
Stotelės galia yra svarbus veiksnys, bet dar svarbesnis - jos išmanumas. Išmanios funkcijos tokios, kaip DLM, leidžia optimaliai paskirstyti energiją tarp pastato ir įkrovimo stotelės, kad dieną, kai pastatas reikalauja daugiau energijos, stotelei būtų tiekiama mažiau galios, o naktį – daugiau, nes pastato energijos poreikiai mažesni.
Tad prieš įsirengiant elektromobilio įkrovimo stotelę namuose, reikia įvertinti šiuos svarbiausius dalykus: kokia yra namų elektros įvado galia, kur – pastato viduje ar lauke – bus įrengta stotelė, kokios galios įkrovimo stotelė būtų efektyviausia (įvertinus automobilio vidinio kroviklio galią) bei kada ir kiek laiko automobilis galėtų būti kraunamas, pagal tai, kaip dažnai juo važiuojama).
Įkrovimo prieigos įrengimas daugiabutyje – nesudėtingas procesas
Vis dažniau apie elektromobilio įsigijimą svarsto ir daugiabučių namų gyventojai, tačiau pasitaiko, kad jie susiduria su iššūkiais, apsunkinančiais privačių įkrovimo stotelių įrengimą daugiabučių automobilių stovėjimo aikštelėse.
„Stotelę įrengiant daugiabutyje, reikia paruošti ir suderinti projektą su namo administratoriumi ar bendrija. Visa tai gali išauginti įrengimo kainą, tačiau, jei tame pačiame name yra keletas gyventojų, norinčių įsirengti įkrovimo stoteles, užtenka vieno projekto, todėl tokiu atveju sąmata vienam gyventojui bus mažesnė.
Be to, privatiems asmenims, įsirengiantiems privačias įkrovimo stoteles daugiabutyje, skiriama parama yra nuo 20 iki 40 proc. didesnė nei įsirengiantiems jas privačiuose namuose“, – atkreipia dėmesį „Elektrum Lietuva“ elektromobilių įkrovimo produktų vadovė Laura Doraitė-Gudavičienė.
Daugiabučių stovėjimo aikštelėse nuosavą elektromobilių įkrovimo stotelę norintys įsirengti gyventojai privalo ją jungti prie jų butui priklausančio elektros skaitiklio, todėl jei laisvos galios per mažai, dažnai tenka didinti ir elektros įvado galingumą, nors kartais užtenka tik įrengti dinaminį galios valdiklį.
Įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles galima tiek senos, tiek ir naujos statybos daugiabučių automobilių stovėjimo aikštelėse, vis dėlto įkrovimo vietą dažniausiai techniškai paprasčiau įrengti naujesnės statybos daugiabučiuose. Pastarųjų gyventojai turi požeminius garažus arba asmenines parkavimo vietas lauke – turint nuosavą automobilio stovėjimo vietą, elektromobilio įkrovimo stotelės įrengimas paprastesnis.
Stotelę įrengiant daugiabutyje, reikia paruošti ir suderinti projektą su namo administratoriumi ar bendrija.
Tuo tarpu įkrovimo stotelės įrengimui prie senesnės statybos daugiabučio namo reikės paskirti tam tikrą žemės sklypą, priklausantį to daugiabučio gyventojų bendrijai.
Tinkamas metas spartesnei įkrovimo infrastruktūros plėtrai
Lietuvoje iki 2030 m. numatoma įrengti 60 tūkst. įkrovimo prieigų, iš kurių 6 tūkst. – viešosios ir pusiau viešosios įkrovimo prieigos. Šių tikslų įgyvendinimui Susisiekimo ministerija yra suplanavusi apie 90 mln. Eur ES fondų investicijų lėšų, kurios bus skirtos viešosios įkrovimo infrastruktūros plėtros skatinimui (siekiamas rodiklis – iki 2026 m. ne mažiau kaip 6 tūkst. įkrovimo prieigų) šalia valstybinės reikšmės kelių, savivaldybėse, degalinėse, oro, jūrų uostuose, autobusų ir geležinkelio stotyse ir kt.
Šiuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūra jau yra paskelbusi tris kvietimus viešųjų įkrovimo prieigų įrengimo paskatinimui: privati iniciatyva (šalia valstybinės reikšmės kelių, 42 savivaldybėse, degalinėse, oro, jūrų uostuose, autobusų ir geležinkelio stotyse (12 mln. Eur); šalia TEN-T kelių (12 mln. Eur); 42-ose savivaldybėse pagal parengtus plėtros planus (36 mln. Eur). Pareiškėjai – juridiniai asmenys, o finansuojama suma priklauso pagal įkrovimo stotelių galias ir valstybės pagalbos reglamento sąlygas, prioritetą teikiant nacionaliniam ir savivaldybių infrastruktūros planavimui. Daugiau informacijos galite rasti čia.
Energetikos ministerija privačios įkrovimo infrastruktūros vystymui yra suplanavusi skirti 45 mln. Eur ES fondų lėšų.
Taip pat rengiami dar du finansavimo kvietimai – privati iniciatyva 17-oje savivaldybių (6 mln. Eur) bei atskirai Vilniuje (4 mln. Eur). 18-oje savivaldybių pagal savivaldybių nustatytus plėtros planus ši infrastruktūra bus vystoma per regioninę priemonę (16,1 mln. Eur).
Energetikos ministerija privačios įkrovimo infrastruktūros vystymui yra suplanavusi skirti 45 mln. Eur ES fondų lėšų. Šiomis lėšomis siekiama iki 2026 m. Lietuvoje įrengti 53,2 tūkst. elektromobilių privačių įkrovimo prieigų namų ūkiuose, daugiabučių namų kiemuose ir atskirose įmonėse.
Naujas privačių stotelių įrengimo kvietimas – paprastesnės sąlygos
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) 2022 m. rugsėjį paskelbus pirmąjį paramos įrengti privačias elektromobilių įkrovos prieigas kvietimą, šia parama pasinaudojo 3 tūkst. asmenų. Tiesa, pasigesta juridinių asmenų aktyvumo, nes kvietimu pasinaudojo tik 578 bendrovės. Pirmojo kvietimo metu pareiškėjams buvo paskirstyta apie 3 mln. eurų.
2023 m. viduryje paskelbto naujo kvietimo sąlygos palankesnės, t. y. numatytas ilgesnis paraiškų priėmimo laikotarpis, įkrovimo stotelę galės įsirengti ne tik namo savininkas, bet ir nuomininkas, suteikiamos sąlygos įsirengti kelias įkrovos stoteles.
Taip pat naujame kvietime gyventojams siūloma pasirinkti labiausiai jų poreikius atitinkančias įkrovimo stoteles – iki 11 kW arba 22 kW – su dinaminiu galios valdymu ar be jo. Naujovė ir tai, kad privačių stotelių įrengimui bus galima pasinaudoti ir miestų gatvių apšvietimo infrastruktūra. Daugiau apie tai sužinosite čia.
Ši publikacija – Susisiekimo ministerijos vykdomos komunikacijos kampanijos „Persėsk į elektromobilį“ dalis.
