Elektromobilis pateisino visus lūkesčius
Prieš kelerius metus įprastą automobilį elektriniu pakeitęs kaunietis Justas prisimena, kad apie jo sprendimą pirmąkart sužinoję draugai reagavo skeptiškai. „Brangus remontas“, „niekur toliau nenuvažiuosi, nes automobilis išsikraus“, „trūksta įkrovimo stotelių“, „elektromobiliai netinka mūsų klimatui“, – tai tik dalis priekaištų, kuriuos vaikinui teko išklausyti.
Vis dėlto, 15min jis pasakojo, kad nė vienas iš „perspėjimų“ neišsipildė, o ir stereotipų apie elektromobilius vis mažėja. Justas pasakojo, kad jo vairuojamas „Nissan Leaf“ dar nė karto nebuvo sugedęs – šito tikrai gali pavydėti tradicinių naudotų automobilių savininkai. Vaikinas juokavo, kad elektromobilių dalys gal ir tikrai brangesnės, tačiau šios transporto priemonės daug patikimesnės ir genda retai.
Gera žinoti, kad prisidedi prie gamtos tausojimo.
„Būtina prieš įsigyjant naudotą elektromobilį arba hibridinį automobilį jį patikrinti, įsitikinti, kad būklė tikrai atitinka lūkesčius, o baterija nenusidėvėjusi“, – sakė jis ir pridūrė, kad nauja baterija – svarbiausia ir, ko gero, brangiausia tokios transporto priemonės detalė.
Žinoma, anot pašnekovo, elektra varomi automobiliai geriausiai tinkami gyvenantiems didžiuosiuose miestuose, bet tai nereiškia, kad negalėsite keliauti ilgesnių atstumų. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad įkrovimo stotelių tinklas plečiasi gana greitai, todėl situacija sparčiai gerėja. Justo nuomone, ateityje elektra varomi automobiliai visiškai pakeis įprastus. Paprašytas įvardyti didžiausius tokio keliavimo pliusus pašnekovas pabrėžė, jog gera žinoti, kad kasdien keliaudamas į darbą, važiuodamas į parduotuvę ar kitur – prisidedi prie gamtos tausojimo.
Įsigyjantiems elektromobilį – valstybės parama
Galimybė sutaupyti – dar viena, tačiau ne mažiau reikšminga priežastis, kodėl gatvėse vis daugėja elektromobilių. Pasak Justo, džiugina ir įvairios lengvatos. Štai, pavyzdžiui, Kaune elektromobilių parkavimas nieko nekainuoja. Panašiai yra ir sostinėje – elektromobilių vairuotojai gali nemokamai įsigyti leidimą, suteikiantį teisę statyti automobilį rinkliava apmokestintose stovėjimo vietose. Įvairiuose šalies miestuose galioja skirtingos lengvatos.
Smagu žinoti, kad vietinė rinkliava netaikoma elektromobiliu įvažiuojant į Kuršių nerijos nacionalinį parką. Beje, ar žinojote, kad Europos Sąjungos lėšomis įrengtose prieigose 5 metus nuo jų įrengimo elektromobilius galima įkrauti nemokamai?
15min kalbinta Susisiekimo ministerijos Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento Plėtros ir logistikos skyriaus patarėja Aistė Gasiūnienė svarstė, kad įsigyti elektromobilį skatina ženkliai išaugusi naujų ir naudotų automobilių pasiūla ir sumažėjusi kaina. Be to, pasak jos, ne ką mažiau svarbu ir taikomos lengvatos bei specialios priemonės.
„Pagal užsienio šalių praktiką – tai viena pagrindinių priemonių, skatinančių keisti vidaus degimo varikliais varomas transporto priemones į elektromobilius. Pradėjus taikyti skatinimo priemones Lietuvoje, registruotų elektromobilių skaičius didėja sparčiau“, – pastebėjo pašnekovė.
Kokia parama šiuo metu gali pasinaudoti elektromobilių savininkai? Kaip paaiškino A.Gasiūnienė, nuo balandžio 20 dienos iki kitų metų vasario 1 dienos informacinėje sistemoje APVIS galima pateikti prašymą kompensacijai, naujai įsigijus elektromobilį. Išmokos dydis vienam pareiškėjui už įsigytą naudotą elektromobilį siekia 2000, už naują – 4000 eurų. Be to, papildoma 1000 eurų išmoka skiriama pareiškėjui, kuris sunaikino seną transporto priemonę.
„Pareiškėjas, norintis gauti papildomą 1000 eurų kompensaciją, turi tinkamai sunaikinti seną transporto priemonę. Transporto priemonė turi būti išregistruota iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro su Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimu“, – paaiškino A.Gasiūnienė.
Galima atgauti iki 40 proc. išlaidų
Tai – ne vienintelė finansinė parama. Nuo liepos iki spalio pradžios APVIS taip pat galima pateikti prašymą paramai pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2020 metų sąmatą detalizuojančio plano priemonę „Transporto priemonių, naudojančių elektrą, suslėgtąsias gamtines dujas, suskystintąsias gamtines dujas, biometaną, vandenilį, įsigijimas ir joms reikalingos infrastruktūros sukūrimas ir (ar) plėtra, užtikrinant bazinį sukurtos infrastruktūros vartotoją“.
Kalbant paprastai, galima teikti paraiškas projektas, kuriuos įgyvendinus įsigyjamos transporto priemonės naudojančios ne tik elektrą, bet ir suslėgtas gamtines dujas, suskystintas gamtines dujas, biometaną ar vandenilį kartu su joms reikalingos infrastruktūros sukūrimu ar plėtra. Finansavimo dydis gali siekti iki 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Elektromobilis – dabarties ir ateities transporto priemonė
Remiantis „Regitros“ duomenimis, šio mėnesio pradžioje Lietuvoje iš viso buvo užregistruoti 1966 grynieji elektromobiliai (BEV) ir 1632 iš išorės įkraunami hibridiniai automobiliai (PHEV), o taip pat net 24658 hibridiniai (HEVs) M1 ir N1 klasės automobiliai. Ar galime tikėtis, kad ateityje elektra varomos transporto priemonės išstums įprastus automobilius?
Susisiekimo ministerijos ekspertė tuo nė neabejojo ir paaiškino, kad prie to ženkliai prisidės saulės elektrinių infrastruktūros plėtra. Tikėtina, kad ateityje, pasak jos, „kurą“ elektromobiliui kiekvienas vartotojas galės pasigaminti pats – nereiks nei rikiuotis prie įkrovimo stotelių, nei įprastose degalinėse.
„Pagal šiuo metu taikomas saulės jėgainių įsigijimo programas, – pridūrė ji, – elektromobilių naudotojai važiuotų ne tik žymiai pigesne, bet iš žalesne, iš atsinaujinančių išteklių pagaminta elektra.“
Be to, anot jos, sparčiai plečiasi elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas. Nacionaline ir savivaldybių iniciatyva Lietuvoje jau sukurta pirminė elektromobilių įkrovimo infrastruktūra šalia valstybinės reikšmės kelių ir Lietuvos miestuose bei kurortuose susisiekimui elektromobiliais ne tik miestuose bet ir tarp jų užtikrinti. Pašnekovė paaiškino, kad 2014-2019 metais automagistralėje Vilnius–Klaipėda, automagistralėje Vilnius–Panevėžys ir šalia kitų valstybinės reikšmės kelių ES lėšomis įrengtos 25 viešosios didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelės. Informacija apie įkrovimo prieigų būseną, tipą ir užimtumą prieinama informacinėje sistemoje www.eismo.info.lt.
15min kalbinta A.Gasiūnienė pabrėžė, kad daugelis Lietuvos savivaldybių elektromobilių įkrovimo prieigas yra numačiusios savo parengtuose ar rengiamuose darnaus judumo mieste planuose.
„Manoma, kad sparčiausias elektromobilių vartotojų augimas bus nuo 2025 metų, kai tokių pat vidaus degimo variklių ir elektromobilių kainos susilygins. 2040-aisiais, greičiausiai, automobilių parkas bus tik varomas alternatyviais degalais, kurių didžioji – elektros energija“, – svarstė pašnekovė.
2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1,1 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 86 mln. eurų skiriama darnaus judumo projektams finansuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.
