Išlipęs iš elektromobilio J.Sartauskas šypsosi – automobilis jam labai patiko. „Koks malonumas važiuoti be garso. Tai dar ne viskas. Tik pagalvokite – keturi litai šimtui kilometrų. Su vienu litru benzino važinėji visą dieną ir visai neterši gamtos“, – nenustygo miesto galva.
AB „Lesto“ atstovai atvažiavo į savivaldybę, norėdami, kad tarybos nariai ir meras automobilį išbandytų. Bendrovė rengiasi tam, kas, jų žodžiais, yra neišvengiama ateitis. Miestuose netrukus bus rengiamos greitojo krovimo rozetės. Elektromobiliai bus mūsų kasdienybė. Ypač tų, kurie daug važinėja mieste.
Žydras tylus žvėris
Išbandykime elektromobilį. Atidarai dureles ir atsisėdi visai kaip į paprastą sedaną. Kai kurie sako, kad šis elektromobilis kažkuo primena „Nissan Note“, tačiau atidžiau pažiūrėjus – tai šiek tiek suplotas „Nissan Murano“. Be to, šis žydras gražuolis sveria ne kaip mažalitražis automobilis – apie pusantros tonos.
Spaudžiame raudoną mygtuką ir... niekas neužsiveda. Niekas ir neturi užsivesti.
Gamintojai pasistengė, kad elektromobilis niekuo nesiskirtų nuo mūsų kasdien naudojamų transporto priemonių. Greitis, galia, svoris, elektronika, salono kokybė – viskas nepriekaištinga.
Kuriam. Spaudžiame raudoną mygtuką ir... niekas neužsiveda. Niekas ir neturi užsivesti – čia juk elektromobilis. Tik įsižiebia tablo, informacinis ekranas su navigacija bei kitos mėlynos, raudonos ir žalios lemputės.
Pasukame pavarų perjungimo ratuką. Ekrane užsidega raidė „R“. Atleidžiame stabdį ir riedame iš savivaldybės kiemo. Ekrane aiškiai matyti kameros perduodamas galinis vaizdas. Ryškios linijos rodo, ar automobilis nesieks kliūties. Jei kyla pavojus, linijos keičia spalvą.
Elektros variklių sukimo momentas yra gerokai didesnis.
Perjungiame „D“ pavarą ir išriedame į kelią. Stipriau paspaudžiame akceleratorių. Pusantros tonos šauna į priekį – dinamika puiki. Galia – apie 80 kilovatų, 109 arklio galios.
Elektros variklių specialistai galingumą vertina kiek kitaip. Tikėtina, kad tokio galingumo „Nissan Leaf“ įsibėgėjant iš vietos aplenktų ir žymiai galingesnius benzininius automobilius.
Kodėl? Elektros variklių sukimo momentas yra gerokai didesnis. Tai leidžia elektromobiliams karaliauti pajudant iš vietos prie šviesoforų. Turėkime omenyje, kad prie šviesoforo kiti automobiliai be naudos degina kurą, o elektromobilis tuo metu taupo savo energiją.
Krovimui tinka bet kuri rozetė
Tiesioje gatvėje spaudžiame ant vairo esantį mygtuką „eco“. Trauka gerokai sumažėja, tačiau tokiu režimu galima nuvažiuoti žymiai toliau. Skaičiuojama, kad su visiškai pakrautomis baterijomis ekonominiu režimu „Nissan Leaf“ gali nuriedėti beveik 200 kilometrų. Pavėjui ir nuo kalno – dar toliau.
Ekonominiu režimu „Nissan Leaf“ gali nuriedėti beveik 200 kilometrų. Pavėjui ir nuo kalno – dar toliau.
O ką daryti, jei baigėsi „degalai“? Yra du keliai. Tiksliau – du kištukai.
Vienas pritaikytas galingoms rozetėms ir greitam krovimui. Kitas tinka ir paprastai namų rozetei. Pastarasis krovimas gali užtrukti ir dešimt valandų.
Galima šią problemą užmiršti, jei tokį krovimą įjungsime nakčiai. Ramina ir tai, kad kiekviena rozetė yra savotiška degalinė.
Kartais rozetė yra per toli. Paprastas namų prailgintuvas čia menkai padės. Elektronika praneš, kad jūsų laidas per silpnas. Reikės pirkti kuo storesnį ir kokybiškesnį laidą.
Elekromobilis išlieka prabanga
Kyla klausimas – kuriems galams tiek lempučių, jei tai naudoja mums taip reikalingą elektros energiją? Pasirodo, kad prietaisai suvalgo nedaug energijos. Logiškiau būtų klausti, kodėl šviesoms naudojamos lemputės, o ne šviesos diodai.
Išmetę elektros prietaisus, sutaupytume 15-20 tūkstančių, tačiau automobilis išlieka labai brangus.
Taip pat derėtų pabrėžti, kad tas žydras sedanas kainuoja apie 130 tūkstančių litų. Tai kone dvigubai daugiau, nei „Kia Sportage“ turbo dyzelinis miesto visureigis.
„Lesto“ atstovai apie elektrą išmano ir samprotauja logiškai – jei išmestume visus daviklius, prietaisus ir navigaciją, sutaupytume kokius 15-20 tūkstančių.
Dar daugiau sutaupytume, jei išmestume šildymo sistemą ir kokybišką garso aparatūrą. Važiuoti tyloje būtų nuobodu, o žiemą sušaltume į kaulą. Taupydami ant šių smulkmenų tikriausiai, nuvažiuotume penkiais kilometrais toliau.
Esmės tai nekeičia – automobilis išlieka labai brangus. Jei žmogus skiria tiek pinigų – lai pasimėgauja. Tokie gamykliniai elektromobiliai kol kas apsimoka tik tiems, kurie neturi kur kišti atliekamų pinigų. Nebent dalį elektromobilio vertės kompensuotų valstybė.
