Be to, „Ioniq“ dar ir atrodo gerai. Galima ginčytis iki nukritimo, kad išvaizda yra skonio reikalas, bet kol japoniško LEAF dizaineriai padėjo inžinieriams planuoti per automobilį pereinančius oro srautus ir gerinti aerodinaminį koeficientą, tol korėjiečiai „Ioniq“ modeliui darė tai, už ką gauna pinigus – kūrė dizainą.
Elektromobilių istorija šiuo atveju kiek primena hibridinių automobilių pradžią: šių pirmtakas „Toyota Prius“ irgi buvo baisus, kol neatsirado konkurentų, galinčių pasiūlyti tokią pačią kainą, didesnę ekonomiją ir gerą dizainą. Tuomet „Prius“ dizaineriai turėjo pasistengti ir ne iš pirmo karto, bet kažkaip sukūrė dailų modelį.
Istorija buvo pakartota elektromobilių srityje: nors „Nissan LEAF“ nėra pirmas serijinės gamybos elektromobilis, jis yra populiariausias tokio tipo automobilių atstovas. Ir „įdomiai“ atrodantis. Bet antroji LEAF karta, kuri greičiausiai debiutuos kitąmet, atrodys kaip normalus hečbekas.
LEAF lygiaverčių konkurentų Lietuvoje neturėjo. BMW i3 yra mažesnis ir brangesnis, „Volkswagen e-Golf“ nuvažiuoja mažai kilometrų, „KIA Soul EV“ dizainas priimtinas dar mažesniam kiekiui žmonių nei LEAF, o „Opel Ampera“ („Chevrolet Volt“) iš tikro yra hibridas ir viešojo transporto eismo juostomis naudojasi nelegaliai.
O „Hyundai Ioniq“ yra pats tikriausias LEAF konkurentas. Ir, kaip priklauso naujai pasirodžiusiam modeliui, jis duoda į kaulus senajam. „Ioniq“ yra toks pat erdvus, gali nuvažiuoti daugiau kilometrų, turi daugiau komforto įrangos ir kainuoja tiek pat. Jis turi 28 kWh talpos bateriją, kuri, pagal normaliomis sąlygomis nepasiekiamą, bet Europoje oficialiu pripažįstamą matavimą, leidžia „Ioniq“ įveikti 280 km.
280 km su šiuo elektromobiliu įveikti įmanoma tik nenaudojant šildymo/šaldymo, radijos bei akceleratoriaus pedalą minant tarsi būtumėt juvelyras ir norėtumėt ant jo išgraviruoti ornamentą, kuris, per stipriai paspaudus, bus sugadintas. Tačiau, naudojantis visais automobilio privalumais (gera garso aparatūra, stulbinamu įsibėgėjimu – 295 Nm sukimo momentas veikia vos pradėjus važiuoti, sėdynių šildymu ar ventiliavimu, vairo šildymu, salono šildymu ar vėdinimu ir kt.), 140 kilometrų nuvažiuotų bet kas. Žmogus, mokantis atsargiau elgtis su akceleratoriumi ir be reikalo nestabdantis, įveiks ir 200 kilometrų. O tokia automobilio rida be sustojimo Lietuvoje yra pakankama turbūt daugiau nei pusei gyventojų.
Elektromobilį pataikiau išbandyti pačiu sudėtingiausiu jam metu, kada kieme sukasi neužsikuriančių dyzelinių automobilių starteriai, girdisi jų vairuotojų keiksmai, o techninės pagalbos vyrai nespėja reaguoti į visus iškvietimus. Tuomet, kai ankstų rytą termometro stulpelis nukrinta iki minus 15-os ar dar žemiau.
Tokiomis sąlygomis elektromobilis yra pati geriausia transporto priemonė. Temperatūra, prie kurios jis nepradėtų važiuoti, Lietuvoje nepasiekiama – ir tam nereikia jokių galingų akumuliatorių, pakaitinimo žvakių ir degalų filtrų. Netgi vos „užkūrus“, nereikia elektromobilio šildyti – jo variklyje neteliūškuoja alyva, esant žemai temperatūrai tampanti žele. O karštas oras pradedamas pūsti nepraėjus nė minutei po „užkūrimo“, nes jį generuoja elektrinis ventiliatorius, o ne prastas vidaus degimo variklio darbo efektyvumas.
Žodį „užkūrimas“, kalbant apie elektromobilius, verta vartoti kabutėse, nes šiaip jį reiktų keisti į „įjungimas“ – elektromobilis veikia tyliau nei kompiuteris, kurio ekrane skaitote šį tekstą.
Net ir tokiomis sąlygomis, elektromobilio kilometražas su viena visiškai įkrauta baterija lengvai viršija 100 kilometrų, o pasistengus, galima pasiekti ir 150 nemokamų kilometrų.
Tai – elektromobilis, kurio žmonės laukė. Galintis nuvažiuoti daugiau nei 100 kilometrų bet kokiomis sąlygomis, talpinantis keturis žmones ir šiek tiek bagažo bei dailiai atrodantis. Nors jo kaina vis dar aukštesnė, nei dyzelinu varomo analogo, jai pateisinti atsiranda vis daugiau argumentų.
Elektromobilių lūžis Lietuvoje artėja. Jų kiekis šalyje kasmet paauga dvigubai, o „Ioniq“ yra modelis, idealiai tinkantis pratęsti „Nissan LEAF“ pradėtą darbą. Tol, kol jį vėl perims antros kartos LEAF, „Opel“ pradės prekiauti „Ampera-E“ arba į Lietuvą atkeliaus „Tesla Model 3“.
Bandyto „Hyundai Ioniq“ techniniai duomenys | |
---|---|
Variklis | Nuolatinio magneto sinchroninis elektrinis variklis |
Didžiausia galia | 88 kW (120 AG) |
Didžiausias sukimo momentas | 295 Nm |
Akumuliatoriaus tipas | Ličio jonų polimerų (Li-Ion Po) |
Baterijos talpa | 28 kWh |
Akumuliatoriaus energijos tankis | 104,9 kWh/kg |
Akumuliatoriaus įtampa | 360 V |
Įkrovimo lizdo tipas | Mennekes & CCS |
Didžiausias greitis | 165 km/val. |
Įsibėgėjimas 0–100 km/val. | 9,9 sek. |
Važiavimo nuotolis viena įkrova | 280 km (pagal NEDC) |
Varomieji ratai | Priekiniai |
Pavarų dėžė | Automatinė, vieno laipsnio |
Stabdžiai | Priekyje ir gale – diskiniai |
Pakaba | „McPherson“ |
Padangų dydis | 205/55 R16 |
Ilgis / plotis / aukštis | 4 470 / 1 820 / 1 450 mm |
Ratų bazė | 2 700 mm |
Prošvaisa | 140 mm |
Tuščio automobilio masė | 1 495 kg |
Bendroji automobilio masė | 1 880 kg |
Bagažinės talpa | 350–1 410 l |