Kartais klaidingai manoma, kad strateginiais darnaus judumo sprendimais siekiama „panaikinti“ automobilius, tačiau Lietuvos tikslas aiškus – kad individualus, viešasis, dalijamasis ir nemotorinis transportas vienas kitą papildytų, gerintų kasdienių kelionių kokybę bei sukurtų alternatyvą judėjimui asmeniniais automobiliais.
Elektromobiliai „kuriasi“ darnaus judumo planų eilutėse
Transportas yra antra pagal dydį Europos namų ūkių išlaidų dalis po būsto, prisidedanti prie klimato krizės – dėl jo ES šalyse į atmosferą išmetama apie 30 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tai – kelių transporto išdava, kurios ignoruoti nebegalime.
Šiandien Lietuvoje elektromobilumas vertinamas kaip vienas iš būdų paspartinti nulinės taršos transporto plėtrą.
21 Lietuvos savivaldybė jau parengė darnaus judumo planus – pagal šį rodiklį pirmaujame visoje Europos Sąjungoje. Dar penkių savivaldybių planai – pakeliui. Darnių judumo planų sukūrimas skatina pagrindinį tikslą – mažinti aplinkos oro taršos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bei didinti energijos vartojimo efektyvumą.
Viena pagrindinių alternatyvų tai įgyvendinant – taršaus, seno automobilių parko atnaujinimas elektromobiliais. Šiandien Lietuvoje elektromobilumas vertinamas kaip vienas iš būdų paspartinti nulinės taršos transporto plėtrą, taip pat galintis paskatinti tvarių ir darnių judumo sistemų kūrimą. Pavyzdžiui, Kauno savivaldybė, norėdama užtikrinti energetiškai efektyvesnę ir tvaresnę transporto sistemą, rengs galimybių studiją.
Pasak Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Martyno Matusevičiaus: „Galimybių studija atsakytų, koks viešojo transporto tinklas būtų patraukliausias, ekonomiškiausias, koks keliavimo būdas mieste tvariausias, skaičiuojant transporto priemonių išmetamą CO2 kiekį pervežamam keleiviui.“
Darnaus judumo Lietuvos miestuose plėtojimui itin reikšmingos ES fondų investicijos. Iš 2021–2027 m. ES investicijų programos lėšų tam numatyta beveik 332,6 mln. Eur. Didžiausia dalis – 160 mln. Eur – numatoma 18-os savivaldybių, kuriose yra miestų su daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų arba turinčių kurorto statusą, viešojo transporto parkams atnaujinti, t. y. elektra arba vandeniliu varomoms transporto priemonėms įsigyti.
Kitoms darnaus judumo miestų planuose numatytoms priemonėms, prisidedančioms prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, skirta 56,5 mln. Eur 2021–2027 m. ES investicijų programos lėšų.
500 elektrinių autobusų ir troleibusų
Papildomi 75 mln. Eur Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų numatyta viešojo transporto atnaujinimui kitose 42-ose Lietuvos savivaldybėse.
Štai, pavyzdžiui, elektriniai autobusai Lietuvos miestuose jau nebėra naujiena. Prieš metus 15 elektrinių mažos talpos autobusų išriedėjo į Vilniaus gatves, tačiau pirmieji elektriniai autobusai dar 2020 m. kursuoti pradėjo Tauragėje. Iš viso šalyje elektrinių autobusų ir troleibusų jau registruota virš 500.
Alternatyviųjų degalų, įkrovimo infrastruktūros plėtrai savivaldybėse iš ES lėšų suplanuota iš viso skirti apie 80 mln. eurų ES fondų investicijų.
Lietuvoje gaminamo elektrinio autobuso „Dancer“ įmonių grupės vadovas Alvydas Naujėkas tikisi, kad šiuos autobusus greitai bus galima išvysti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.
„Dviem mūsų gaminamais modeliais ir kartu su jais siūlomais e.mobilumo sprendimais aktyviai domisi Šiaurės šalių, Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Belgijos ir kitų Europos šalių keleivių vežėjai. Todėl nenustebkite, kai kitą kartą „Dancer“ autobusus pamatysite jau ne parodoje, o vežančius keleivius Europos miestų gatvėse“, – teigė įmonės vadovas.
Automobilių dalijimosi platformos – jau „elektrinės“
Verslo modeliai, rodantys, kaip nuosavus automobilius gali pakeisti dalijimosi paslauga, jau dabar atskleidžia didelį susidomėjimo elektromobiliais augimą.
Šiuo atveju galima paminėti automobilių dalijimosi platformos „Spark“, kurios parką sudaro tik grynieji elektromobiliai, pavyzdį. „Mes pradėjome verslą Lietuvoje vos su 22 elektromobiliais, o šiandien jau artėjame prie tūkstančio“, – teigia „Spark“ įkūrėjas Nerijus Dagilis.
Kita populiari mobilumo paslaugų platforma „CityBee“ dar 2021 m. pranešė apie elektromobilių parko išplėtimą. Bendrovės atstovų teigimu, elektrifikacija ir toliau išlieka vienu esminių šio prekės ženklo tikslų.
Automobilių parkus atnaujina ir siuntų bendrovės – prieš dvejus metus į sostinės gatves išriedėjo 60 siuntų bendrovės „DPD“ elektromobilių. Tuomet bendrovės atstovai skaičiavo, kad dėl šio sprendimo kasmet į aplinką nepateks net 270 tonų CO2, ir tai buvo svarbiausias įmonės automobilių parko atnaujinimo motyvas.
„Elektriniai“ reisai saugo atmosferą nuo CO2
Bemaž didžiausią skirtumą elektromobiliai sukuria krovininio transporto sektoriuje: mažiau triukšmo, mažiau vibracijų, jokių išmetamų dujų sustojus prie kliento namų.
Lietuvos įmonių transporto parkai pildosi ne vien lengvaisiais elektriniais automobiliais, bet ir elektriniais vilkikais. Štai „DFDS“ elektriniai vilkikai jau vykdo pervežimus ne tik Klaipėdos regione bet ir į Kauną. „DFDS Trucking“ skaičiavimais, vienas 70 km elektrinio sunkvežimio reisas nuo Klaipėdos iki Telšių leidžia sutaupyti 19,2 kg CO2. Skaičiuojama, kad per šešerius metus vienas sunkvežimis sumažins aplinkos taršą 52 tonų CO2. Elektriniams vilkikams terminale Klaipėdoje jau yra sukurtas atskiras ekologiškam sunkiajam transportui skirtas „žaliasis koridorius“.
Didžiausią skirtumą elektromobiliai sukuria krovininio transporto sektoriuje: mažiau triukšmo, mažiau vibracijų, jokių išmetamų dujų sustojus prie kliento namų.
Bendrovės Centrinis Klaipėdos terminalas generalinis direktorius Karolis Grigalauskas atkreipia dėmesį, kad DFDS buvo ne tik pirmoji elektrinius vilkikus įdarbinusi bendrovė Lietuvoje, bet ir viena pirmųjų šią naujovę išbandžiusių įmonių visame Baltijos šalių regione.
Viešosios įstaigos taršius automobilius, varomus vidaus degimo varikliais, taip pat keičia elektromobiliais. Pavyzdžiui, Susisiekimo ministerija jau turi 2 grynuosius elektromobilius bei yra įsirengusi 2 privačias elektromobilių įkrovimo prieigas. Įdomi detalė: pirmasis elektromobilis, įstaigą pasiekęs dar 2013 m., eksploatuojamas iki šiol.
Manoma, kad viešasis sektorius netolimoje ateityje apskritai pretenduoja tapti elektromobilumo vėliavnešiu Lietuvoje. Pagal sugriežtintus žaliųjų viešųjų pirkimų reikalavimus nuo 2026 m. 100 proc. visų įsigyjamų automobilių turės būti tik nulinės CO2 emisijos, vadinasi, viso viešojo sektoriaus automobilių parką ateityje sudarys elektromobiliai arba vandeniliu varomi automobiliai.
Į Lietuvą atsigręžė „Google Maps“ ir „Waze“
2023 m. rudenį didžiosios pasaulio kelionių planavimo platformos „Google Maps“, „Waze“, „PlugShare“, „Chargemap“ ir kt. pradėjo naudoti Lietuvos automobilių kelių direkcijos sukurtos elektromobilių įkrovimo prieigų informacinės sistemos duomenis.
Šis pokytis jau leidžia elektromobilių vairuotojams kelionių visoje Lietuvoje metu teikti jiems informaciją apie beveik 1,5 tūkst. šalyje veikiančių viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų – jų vietą, užimtumą, kainą ar įkrovimo sąlygas.
„Tokių duomenų atsiradimas populiariose platformose neabejotinai palengvins elektromobilių vairuotojų kasdienybę ir paskatins mažiau taršių transporto priemonių naudojimą. Be to, skatindami darnų judumą toliau dirbame ir su viešojo transporto duomenų atvėrimu tokioms platformoms, kad gyventojai čia galėtų rasti visą įmanomą informaciją apie viešojo transporto judėjimą visuose šalies miestuose“, – neabejoja susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Galimybės įsigyti – labiau nei palankios
Aritmetika įsigyjant elektromobilį išties svarbi. Šiuo metu šalies įmonėms sudarytos itin palankios galimybės įsigyti elektrines transporto priemones. Nuo 2022 m. birželio ne tik fiziniai, be ir juridiniai asmenys kviečiami teikti paraiškas paramai gauti. Iš Modernizavimo fondo lėšų juridiniams asmenims numatyta 4 tūkst. Eur kompensacija. Tokia kompensacija mokama pareiškėjui už kiekvieną įsigytą naują – iki 6 mėnesių nuo jo pirmosios registracijos – M1 ar N1 klasės grynąjį elektromobilį.
Nuo 2023 m. pradžios šalies juridiniams asmenims, kurie yra Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojai, sudaryta galimybė PVM už įsigytus elektromobilius, kurių vertė neviršija 50 tūkst. Eur su PVM, įtraukti į PVM atskaitą. Ši lengvata galioja įsigyjant ir naują, ir naudotą elektrinę transporto priemonę. Primename, kad anksčiau išlaidų už lengvuosius automobilius (M1 klasė), įskaitant ir elektromobilius, jos negalėjo įtraukti į PVM ataskaitas.
Šiuo metu šalies įmonėms sudarytos itin palankios galimybės įsigyti elektrines transporto priemones.
Dar daugiau: jeigu elektromobiliai įsigyjami lizingo finansavimu, palūkanos yra palankesnės negu įsigyjant benzininius ar dyzelinius automobilius (pvz., 1,5 proc. + EURIBOR, vietoje 2,5 proc. + EURIBOR).
Nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. ir šalies viešieji juridiniai asmenys (nevykdantys ekonominės veiklos) gali teikti paraiškas įsigyti grynuosius elektromobilius. Kompensacijos jiems yra skiriamos iš RRF lėšų.
Ši publikacija – Susisiekimo ministerijos vykdomos komunikacijos kampanijos „Persėsk į elektromobilį“ dalis.
