Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, Lietuva yra tarp penkių mažiausiai elektromobilių įkrovimo prieigų turinčių Europos šalių – 0,2 tokios prieigos šimtui kilometrų. Tokia pati situacija yra Graikijoje, vos geresnė Lenkijoje, Latvijoje ir Rumunijoje. Šioje kategorijoje lyderiaujančioje Olandijoje 100 km tenka net 47,5 įkrovimo prieigos.
Naujoms įkrovimo prieigoms įrengti – 70 mln. eurų
Pasak Lietuvos Respublikos susisiekimo viceministrės dr. Agnės Vaiciukevičiūtės, viešosios ir pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos Lietuvoje bus įrengiamos degalinėse, stotyse, uostuose, miestuose, prie valstybinės ir vietinės reikšmės kelių. Skaičiuojama, kad pasitelkiant įvairius finansavimo šaltinius, iki 2027 m. pabaigos tokių įkrovimo prieigų bus įrengta apie 7 tūkst.vnt.
„Iki šių metų pabaigos turėtų būti priimti Europos Sąjungos (ES) sprendimai dėl finansavimo patvirtinimo. Tai leis jau kitais metais pradėti elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimo finansinį skatinimą ir darbus. Iš viso iki 2027 m. pabaigos iš ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir ES fondų lėšų numatoma skirti apie 70 mln. eurų elektromobilių viešosioms ir pusiau viešosioms įkrovimo prieigoms įrengti. Pasinaudoti šiomis investicijomis bus kviečiamos savivaldybės, fiziniai ir juridiniai asmenys“, – komentuoja dr. A.Vaiciukevičiūtė.
Elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimo paslaugą teikiančios energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ Rinkodaros ir produktų vystymo vadovė Neringa Petrauskienė pastebi, jog vartotojų domėjimasis jomis auga, nes vis daugiau žmonių renkasi elektromobilius, tačiau įkrovimo infrastruktūros plėtra išties galėtų būti spartesnė.
„Didesnio susidomėjimo šiandien sulaukiame iš verslo įmonių: smulkesnis verslas domisi 22 kW galios įkrovimo sprendimais, kurie galėtų patenkinti jų asmeninį bei klientų poreikį, o didieji verslai – 50 kW ir didesnio galingumo itin greito įkrovimo sprendimais. Kalbant apie gyvenamąjį būstą, įkrovos infrastruktūra rūpi ir individualiuose, ir daugiabučiuose namuose gyvenantiems žmonėms. Tiems, kas jau yra mūsų klientai, įsirengiant įkrovimo prieigą siūlomi į jau esamų paslaugų paketą integruoti sprendimai, susiję su apmokėjimu, įmokų surinkimu, rangos finansavimu. Kitiems besikreipiantiems taip pat stengiamės formuoti patrauklius, į individualius poreikius orientuotus pasiūlymus“, – tikina N.Petrauskienė.
Pasak pašnekovės, paprasčiau įkrovimo prieigą įrengti privačiuose namuose bei jų teritorijose. Daugiabutyje procedūra sudėtingesnė, nes pirmiausia asmuo turi turėti jam priklausančią parkavimo vietą, taip pat gauti bendrijos pirmininko ar atstovo, o jei tokio nėra – daugumos gyventojų (51 proc.) sutikimą dėl įkrovimo prieigos įrengimo. Dažnai tokios procedūros atgraso nuo įkrovimo prieigų įsirengimo.
Galima krauti iš standartinio elektros lizdo, bet įkrovimas bus lėtas
„Elektrum Lietuva“ teigimu, įrenginėti elektromobilių įkrovimo prieigų naujai statomuose daugiabučiuose kol kas neskuba ir nekilnojamojo turto vystytojai, nes parkavimo vietos dažniausiai būna parduodamos atskirai, tad jas įsigijusiems gyventojams ir paliekama spręsti, reikia įkrovimo prieigos ar ne. Susisiekimo viceministrė sako, kad situacija turėtų keistis, nes įrengti elektromobilių įkrovimo prieigas šalia naujos statybos ar rekonstruojamų pastatų įpareigoja teisės aktai.
„Statybos techniniame reglamente yra nustatyta, jog šalia naujų ar rekonstruojamų pastatų, prie kurių yra daugiau kaip 10 automobilių stovėjimo vietų, turi būti įrengta bent viena elektromobilių įkrovimo prieiga. Be to, kas penktoje automobilių stovėjimo vietoje turės būti įrengta elektros kabelių kanalų infrastruktūra, kad vėliau čia būtų galima įrengti elektromobilių įkrovimo prieigas“, – aiškina dr. A.Vaiciukevičiūtė.
Pasak „Elektrum“ atstovės, įkrovimo prieigų plėtrą stabdo ir klaidingi gyventojų įsitikinimai dėl jų būtinybės. Pavyzdžiui, individualių namų gyventojai elektromobilius dažiausiai įkrauna įjungę į bet kurią name jau esančią rozetę, tačiau toks krovimo būdas nėra efektyvus bei saugus.
Elektromobilio įkrovimas iš standartinio elektros lizdo gali trukti ilgiau nei 20 val., priklausomai nuo elektromobilio baterijos talpos, o įkrovimo stotele procesas trunka kur kas trumpiau, pvz. 22kW trifazė stotelė gali pakrauti Jūsų elektromobilį per 3 val. Be to, įkrovimo stotelėse integruotos viršįtampių bei viršsrovių apsaugos, kurios apsaugo ne tik automobilį, bet ir namų elektros tinklą.
„Kraunamas elektromobilis yra tarsi juodoji skylė, kuri siurbia visą elektros energiją į save, todėl galima tik įsivaizduoti, kokia apkrova tenka linijai, kuria teka elektros energija. Standartinis kištukinis 230 V lizdas yra skirtas sąlyginai mažos galios buitiniams įrengimams, kurių didesnė dalis veikia trumpą laiką arba naudoja mažai energijos. Kraunamas elektromobilis visuomet naudoja maksimalią galią, todėl toks „buitinis“ krovimas nėra saugus“, – teigia N.Petrauskienė.
Kas sudaro įrengimo kainą?
Norint įsirengti elektromobilio įkrovimo stotelę labai svarbu atkreipti dėmesį į namo ar buto elektros įvado galią, taip pat elektromobilio vidinio keitiklio galią – kitaip tariant, žinoti, kokiu maksimaliu režimu bus galima įkrauti elektromobilį. Nuo to priklauso, kokio galingumo stotelė reikalinga. Taip pat svarbu nusimatyti ir patogią vietą stotelei įrengti.
Neringa Petrauskienė sako, kad dažnai klaidingai įsivaizduojama, jog įkrovimo stotelę užtenka tik prisukti prie sienos ir ji jau veiks. Didelę dalį darbų sudaro stotelės konfigūracija, jos prijungimas prie išmaniųjų įrenginių.
„Įkrovimo stotelės būna labai skirtingų komplektacijų: su integruotu kabeliu arba be jo, gali skirtis ir kabelio ilgis, gali turėti kitas papildomas funkcijas, tokias kaip vartotojo identifikacijos funkcija, sertifikuotą skaitiklį ar dinaminės apkrovos valdymo funkciją. Priklausomai nuo kliento poreikio stotelės projekto kaina su įrengimo darbais gali svyruoti tarp 1,2-1,5 tūkst. Eur, vien sertifikuoto specialisto atliekamo įrengimo kaina gali siekti 300-400 Eur“, – vardija „Elektrum Lietuva“ atstovė.
Europos Komisija liepos mėn. paskelbtame klimato kaitos dokumentų rinkinyje „Fit for 55“ pasiūlė, kad naujų automobilių išmetamo CO2 kiekis iki 2030 m. turėtų būti sumažintas daugiau, nei anksčiau užsibrėžti 37,5 proc. – dabar siekiama 55 proc. sumažėjimo. Lengvieji automobiliai lemia apie 12 proc. viso ES išmetamo CO2 kiekio.
2021 m. rugsėjo 1 d. valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo užregistruota 6440 elektromobilių, iš kurių 3720 grynieji elektromobiliai ir 2720 iš išorės įkraunami hibridiniai automobiliai. Užregistruotų elektromobilių skaičius 2020 m. buvo 4489, 2019-aisiais – 2600 elektromobilių.
Didžiausią Lietuvos keliais važinėjančių automobilių dalį sudaro varomi dyzeliniu kuru – virš 1 mln., benzinu – apie 370 tūkst. automobilių.
