Atsižvelgdama į pastarųjų metų tendencijas FGE prognozuoja, jog elektromobilių pasaulio keliuose iki 2040-ųjų padaugės iki 1,8 mlrd., tačiau jie sudarys tik 10 proc., o hibridinius variklius turintys automobiliai – 20 proc. viso jų skaičiaus, rašo „The Financial Times“.
Automobilių gamyba pasaulyje pastarąjį dešimtmetį didėjo vidutiniškai 2 mln. kasmet. Net jei visą šį prieaugį sudarytų elektromobiliai, jų lyginamasis svoris – nepakankamas esminiam naftos poreikio kritimui.
FGE ataskaitoje pažymima, jog elektromobilių gamybos lyderio „Tesla“ greitos pergalės prieš konkurentus bei naftos eros saulėlydžio pranašautojai remiasi gausybe prielaidų ir pernelyg paviršutiniškai vertina realybę.
Pavyzdžiui, elektromobilių įsigalėjimas be dosnios vyriausybių paramos neįmanomas. Tai aktyviai daro nafta turtinga Norvegija – dabar lyderė pasaulyje pagal elektromobilių vartojimo augimą bei vienam gyventojui tenkantį jų skaičių. Tuo tarpu Danijos valdžiai tokios politikos nuo praėjusių metų atsisakius, elektromobilių pardavimai šalyje krito 80 procentų.
Elektromobilių gamybos bumui būtinas esminis akumuliatorių technologijų proveržis, tačiau kol kas šis progresas pernelyg lėtas, todėl taip pat lėtai mažėja jų savikaina.
Be to, visame pasaulyje juntamas susižavėjimas visureigiais. Išaugę jų pardavimai užtikrina solidžią benzino ir dyzelino paklausą, o atsižvelgiant į tai, kad naftos kainų šuolis artimiausiais metais menkai tikėtinas, galima spėti, jog daugiau degalų vartojantys visureigiai išliks populiarūs.
Dar vienas barjeras elektromobilių visuotiniam išpopuliarėjimui – savikainos mažėjimą stabdanti ribota gamyba. Pernai pasaulyje pagaminta mažiau nei 0,5 mln. elektromobilių, tuo tarpu automobilių su vidaus degimo varikliais gamybos pajėgumai šiuo metu viršija 70 mln. per metus.
Masiniam pasaulio gyventojų persėdimui į elektromobilius būtina puikiai išvystyta akumuliatorių pakrovimo stotelių infrastruktūra, kuriai pasiekti būtina ne tik valstybinė, bet ir gamintojų parama.
