„Elektrum Drive“ išbandė 50 elektromobilių modelių: išaiškėjo efektyviausi

Lietuvoje daugėjant vairuotojų, persėdančių į elektra varomas transporto priemones, vienas aktualiausių klausimų – kokio gamintojo elektromobilį įsigyti.
Elektromobilis
Elektromobilis / Shutterstock nuotr.
Elektrum iliustr./Elektrum Drive elektromobilių testo rezultatai
Elektrum iliustr./Elektrum Drive elektromobilių testo rezultatai

Siekdamas palengvinti pasirinkimą potencialiems pirkėjams, „Latvenergo“ grupei priklausantis „Elektrum Drive“ įvertino daugiau nei 50 Baltijos šalyse parduodamų elektromobilių modelių pagal jų efektyvumą mūsų klimato ir eismo sąlygomis. Bandomųjų važiavimų metu buvo gauti duomenys apie maksimalią pilnai įkrautų elektromobilių ridą, vidutines energijos sąnaudas skirtingomis sąlygomis ir baterijos įkrovimo greitį.

Nuvažiuojamą atstumą lemia nemažai veiksnių

Pasak „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovės Lauros Doraitės-Gudavičienės, platus elektromobilių pasirinkimas tuo pačiu, nežinant, kokį elektromobilio modelį rinktis, gali klaidinti vairuotojus. Dažnai elektromobilį pirkėjai renkasi pagal baterijos dydį, tačiau galimą nuvažiuoti atstumą taip pat lemia ir elektros energijos sąnaudos, oro sąlygos, pasirinkto maršruto ypatybės ir kiti veiksniai.

Dėl šios priežasties „Elektrum Drive“ įvertino Baltijos šalyse parduodamus elektromobilius ir išsiaiškino jų efektyvumą būtent šioms šalims būdingomis oro bei eismo sąlygomis.

Išmėginant elektromobilius miestuose, kai vidutinis greitis siekia 30–35 km/val., buvo nuvažiuota maždaug 90 km, greitkeliuose įveikta dar apie 80 km vidutiniu 90–95 km/val. greičiu, o kombinuotu režimu – 150 km vidutiniu 50–60 km/val. greičiu. Visi bandomieji važiavimai atlikti „Eco“ režimu ir salone palaikant maždaug 21 laipsnio temperatūrą.

Rezultatai gauti iš konkretaus modelio borto kompiuterio.

„Elektromobiliai buvo įvertinti ne tik pagal maksimalią ridą kombinuotu režimu pilnai įkrovus bateriją, bet ir vidutines sąnaudas skirtinguose maršrutuose bei įkrovimo nuo 5 iki 95 proc. greitį „Elektrum Drive“ 50 kW arba 150 kW greito įkrovimo stotelėse. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nemažą įtaką rezultatams turėjo ir Baltijos šalyse vyraujantys orai, gana žvarbios žiemos“, – sako „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovė.

Elektrum nuotr./Laura Doraitė-Gudavičienė
Elektrum nuotr./Laura Doraitė-Gudavičienė

Rezultatai nustebino

Kaip pastebi pašnekovė, „Elektrum Drive“ bandymuose efektyviausi buvo ir itin mažas sąnaudas pasiekė Pietų Korėjos automobilių gamintojų „Hyundai“ ir KIA elektromobilių modeliai.

Nors šie elektromobiliai turi mažesnės talpos baterijas, tačiau jie įveikė didesnį atstumą nei kitų gamintojų modeliai su didesne baterija.

„Kai kurie elektromobilių modeliai buvo išbandyti tiek vasaros, tiek žiemos sąlygomis. Tačiau reikia pažymėti, kad kiekvieno modelio testas yra unikalus dėl skirtingų eismo ir klimato sąlygų, todėl bandymų rezultatų rekomenduojama nelyginti tarpusavyje“, – atkreipia dėmesį ekspertė.

Puikų įspūdį net žiemos važiavimų metu paliko „Hyundai“ „IONIQ 6“, KIA „EV9“ ir „Volkswagen“ „ID.7“ modeliai. Visi šie modeliai greito 150 kW įkrovimo stotelėse pasiekė ir nemažą nuolatinės srovės įkrovimo greitį. Aukščiausios klasės elektromobilių efektyvumo testuose itin gerai pasirodė elektromobiliai Mercedes EQE ir EQS.

Prasčiausią rezultatus demonstravo komercinės paskirties elektromobiliai. Įvertintų komercinės paskirties elektromobilių sąnaudos buvo didelės, o įveikta rida – maža.

„Susumavus visų bandymų duomenis, maksimali rida žiemą yra maždaug 30 proc. mažesnė nei vasarą. Tam įtakos turi ne tik oro temperatūra, sudėtingesnės važiavimo sąlygos šaltuoju metų laikotarpiu, bet ir baterijos šildymui prieš kelionę, kad jis pasiektų optimalią darbinę temperatūrą, reikalingos sąnaudos.

O kuo žemesnė oro temperatūra, tuo daugiau energijos reikia. Džiugina tai, kad nepaisant šių kelių išimčių, naujausių elektromobilių modelių ridos prognozės daug tikslesnės, tad su tam tikru atsargumu galima vadovautis ir gamintojo numatomais skaičiais“, – tyrimo duomenis apibendrina „Elektrum Lietuva“ atstovė.

Populiarumą lemia ir sparti infrastruktūros plėtra

Kaip pastebi L. Doraitė-Gudavičienė, elektra varomas transporto priemones įsigyja ar apie juos galvoja vis daugiau žmonių. Vien Lietuvoje, „Regitra“ duomenimis, birželio 1 d. užregistruoti 22 853 elektromobiliai (13 670 grynųjų elektromobilių (BEV) ir 9 183 iš išorės įkraunami hibridiniai automobiliai (PHEV)), kai 2020 metų pradžioje jų buvo vos 2,6 tūkstančio. 2035 m. prognozuojama, kad vos 1 proc. rinkos dabar užimantys elektromobiliai sudarys 20 proc. visų šalyje registruotų lengvųjų automobilių.

„Įtakos taip greitai didėjančiam elektromobilių populiarumui turi sparčiai plečiama infrastruktūra – įkrovimo stoteles jau galima rasti didžiuosiuose ir kurortiniuose šalies miestuose, šalia pagrindinių kelių. Vien „Elektrum Drive“ 2024 m. ketina užbaigti su daugiau nei 800 viešųjų įkrovimo prieigų visose Baltijos šalyse. Įtakos elektromobilių populiarumui turi ir tobulėjančios technologijos, dėl kurių vienu įkrovimu galima nuvažiuoti šimtus kilometrų, ir galiausiai – ganėtinai didelis elektromobilių modelių pagal komplektaciją, kainą ir modelius pasirinkimas“, – teigia L. Doraitė-Gudavičienė.

2023 m. pabaigoje „Elektrum Drive“ įkrovimo tinklas išaugo 69 proc., tapdamas didžiausiu Baltijos šalyse, kai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įrengtų įkrovimo prieigų skaičius perkopė 570. Vienas iš svarbiausių „Elektrum Lietuva“ šių metų planų – iki metų pabaigos įrengti daugiau nei 200 prieigų Lietuvoje. Ateinančiais metais bendrovė rinkai planuoja pristatyti ir naujo tipo įkrovimo vietas – elektromobilių įkrovimo centrus. Jiems jau yra numatytos konkrečios vietos, vykdomi projektavimo darbai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis