Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
Tyrimo duomenys rodo, kad didžiausią dalį – 38 proc. – vairuotojų geriausiai vairuojant nuteikia mėgstama muzika. Muziką dažniau nurodo 26-45 metų, aukštesnio išsimokslinimo moterys. Dešimtadaliui vairuotojų geriausią nusiteikimą prie vairo sukuria tyla.
„Vairavimas yra atsakinga veikla ir, nors dauguma įgudusių vairuotojų vairavimo veiksmus, galima sakyti, atlieka automatiškai, jų gebėjimą susikaupti vis tiek veikia daugybė dalykų. Teigiama savijauta vairuotojų savijauta leidžia išvengti ne tik avarinių situacijų, bet ir eismo nelaimių. Darganotu ir apniukusiu oru fiksuojame daugiau eismo nelaimių. Esame įpratę įvardinti, kad prastos eismo sąlygos didina nelaimių kelyje skaičius, tačiau prastesnė vairuotojų savijauta, be abejo, taip pat yra svarbus veiksnys, lemiantis saugumą keliuose“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pyktis – pavojingas priešas kelyje
„Gera emocinė būsena teigiamai veikia vairavimo kokybę. Būtų idealu vairuoti būnant geros emocinės būsenos – tuomet esame budresni, aktyvesni, gebame susikaupti, nesiblaškome. Tai natūralu, nes neigiamos emocijos neigiamai veikia ne tik vairavimo, bet ir bet kokios kitos veiklos kokybę. Galėtume išskirti pyktį. Ne veltui sakoma, kad pyktis apakina. Kai esame pikti, mūsų mąstymas susiaurėja, susitelkiame tik į mus supykdžiusį žmogų ar įvykį, vairuojame staigiau, agresyviau. Kai esame prislėgti, mūsų judesiai ir reakcijos sulėtėja, esame ne tokie dėmesingi“, – kalba psichologė Inga Budvytytė.
Pasak I. Būdvytytės, nenuostabu, kad muzika gerai nuteikia vairuojant. „Tyrimais įrodyta, kad muzika teigiamai veikia mūsų emocijas, praskaidrina mintis, net padeda susikaupti. Šiais laikais muzika jau neatsiejama nuo vairavimo. Retai kada rasime automobilį, kuriame neskambėtų muzika“, – sako psichologė.
I.Būdvytytė atkreipia dėmesį, kad ne tik malonūs garsai, bet ir tyla gali teigiamai veikti vairavimą. „Tyloje niekas mūsų neblaško ir neišbalansuoja. Kai kuriems žmonėms ji padeda susikaupti, o ypač tyla pravarti pradedantiems vairuotojams, kurių įgūdžiai nėra tokie tvirti. Žinių klausymas taip pat gerina emocinę būseną. Šiais laikais mums visiems labai svarbu neatsilikti nuo pasaulio pulso. O akiračio plėtimas ir nauja informacija padeda labiau pasitikėti savimi ir geriau jaustis“, – pabrėžia specialistė.
Kvapai ir skoniai padeda susikoncentruoti
Tyrimo duomenys rodo, kad 6 proc. vairuotojų geriausiai vairuojant nuteikia žinių klausymas, 4 proc. – pašnekesys su automobilio keleiviais.
I. Būdvytytės teigimu, automobilyje kartu važiuojantys bendrakeleiviai dažnai tampa ypatingais pašnekovais, pašnekesys su jais išties gali padėti jaustis geriau. „Bendravimas visuomet veikia teigiamai. Žinoma, jei nesipykstate. Bet dalijimasis informacija, diskusijos, naujienų aptarimas leidžia jausti bendrystę, o ryšiai su kitais skatina jaustis geriau“, – sako I. Būdvytytė.
Tyrimas rodo, kad nuotaiką gerinti gali ir tiksliai veikianti navigacija, ir rūkymas. Mažiausiai vairuojančių žmonių gerai nusiteikia užkandžiaudami ar uosdami mėgstamą automobilio kvapą.
„Pasaulį suvokiame ne tik protu, bet ir patiriame per pojūčius. Todėl malonūs kvapai, tekstūros, skoniai visuomet gerina emocinę būseną. Kaip bebūtų liūdna, rūkymas taip pat nuteikia teigiamai. Rūkydami giliai įkvepiame ir lėtai iškvepiame, gilus kvėpavimas ramina, o tai sukuria iliuziją, kad rūkymas padeda nusiraminti, susikoncentruoti. Gardūs užkandžiai tikrai nuteikia maloniai. Potyriai, ateinantys per penkis žmogaus pojūčius, yra labai svarbūs, o jei jie malonūs – negali būti geriau“, – pabrėžia psichologė.
V.Katilienė ragina vairuotojus neprarasti budrumo. „Malonūs pojūčiai neturėtų atpalaiduoti per daug. Nubyrėję cigaretės pelenai ar iš rankų išslydusi elektroninė cigaretė kaip mat nukreips vairuotojo dėmesį, o nuo eismo nelaimės dažnai mus skiria vos akimirka“, – atkreipia dėmesį draudikė.
Bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, šių metų rugpjūtį apklausdama daugiau nei 1 tūkst. respondentų.
