Seniai susiformavusios tradicijos
Anot įvaizdžio kūrimo specialisto ir žurnalisto Giedriaus Drukteinio, norint atsekti istorines aplinkybes, dėl kurių susiklostė dabartinės naudojimosi taksi paslaugomis etikos normos, tektų grįžti net į XVI a. Tais laikais Italijoje gyveno vyrukas vardu Francesco Taksi, kuris iš pradžių karietomis vežiojo paštą. Greitai jo paslaugomis panoro naudotis keleiviai ir kilo tiems laikams būdinga netvarka. Siekdamas to išvengti italas pirmasis įvedė tvarką, kur turi sėdėti keleivis, kur turi būti padėti jo lagaminai.
„Visgi čia mes kalbame apie karietas. O jose šalia važnyčiotojo visuomet turėjo važiuoti ir krovikas, parankinis ar gizelis, t. y. šalia vairuotojo visada sėdėjo arba jį keičiantis kolega, arba žmogus, iškraunantis krovinius. Taip nuo XVI a. pradėjo formuotis tradicija, kad šalia vairuotojo keleivis niekada nesėdi“, – istorijos žiniomis dalijosi pašnekovas.
Kai karietas pakeitė automobiliai, „Renault“ tapo pirmąja kompanija, sukūrusia specialiai taksi paslaugoms pritaikytus modelius. Jos įkūrėjas Louisas Renault buvo tas žmogus, kuris pritaikė taksometrą moderniems automobiliams. Pirmajame šio konstruktoriaus suprojektuotame taksi modelyje vieta keleiviui priekyje nebuvo numatyta. Ne dėl vairuotojo saugumo, o dėl tuometinės įrangos gremėzdiškumo.
Kaip derėtų įsodinti damą
Kalbėdamas šia tema šių dienų terminais G.Drukteinis pasiūlo įsivaizduoti savo damą, vilkinčią prašmatnią balinę suknelę, ir tuomet pagalvoti, kur jai būtų geriausia vieta sėdėti važiuojant svetimu automobiliu, o ypač taksi. Tradiciškai ji visuomet yra antroje sėdynių eilėje ir tik nuo šaligatvio pusės.
„Galima pamatyti, kaip moterys, įsėdusios į automobilį, rangosi ir savo užpakaliais važiuoja į sėdynę už vairuotojo, tačiau pagal seną tradiciją (kadangi neturtingi žmonės senais laikais taksi nevažinėjo) vieta už vairuotojo visada skirta tiktai vyrui. Savaime suprantama, šalia vairuotojo niekas niekada nesėdi, nes tai vieta arba parankiniam, arba gremėzdiškai aparatūrai“, – dėstė žurnalistas.
Po pasilinksminimų nori bendrauti
Taksi paslaugų teikėjų asociacijos prezidentas, bendrovės „Martono taksi“ vadovas Ričardas Kriukovas patikino, kad pastaruosius ketverius metus visi išprusę lietuviai sėdasi į galą, užsieniečių klientų, sėdančių į priekį, apskritai nepasitaiko. Išimtys dažniausiai pasitaiko, kai yra daug keleivių. Anot pašnekovo, pavieniai asmenys priekinę sėdynę dažnai linkę rinktis grįždami namo po naktinių pasilinksminimų.
„Jiems pritrūksta bendravimo, o sėdę į automobilį nori pakalbėti. Iš galo turbūt nelabai patogu tą daryti. Negali vienareikšmiškai vertinti klientų, kadangi žmonės vienaip elgiasi būdami blaivūs ir visiškai kitaip, kai išgeria“, – konstatavo taksi įmonės vadovas.
Ano jo, jei klientas neatrodo keliantis grėsmę ir labai nori sėsti į priekį, taksi vairuotojai negali to uždrausti. Juolab kad sėdėdami priekyje keleiviai geriau mato taksometrą. Taip pat atsiranda ir tokių, kurie nori vairuotojui rodyti kelią.
Klausiamas apie vairuotojų saugumą R.Kriukovas sakė, kad dauguma jų geriau jaučiasi, kai keleivis sėdi šalia. Anot jo, kai kurie klientai nekelia pasitikėjimo vien dėl savo išvaizdos, o kai jie sėdi už nugaros, vairuotojas tiesiog neturi galimybės stebėti jų veiksmų.
Vairuotojas turi dirbti savo darbą
G.Drukteinis prisiminė diskusijas, kurios kilo maždaug prieš 20 metų Lietuvoje atsiradus pirmiesiems turtingiems žmonėms, turėjusiems savo vairuotojus. Anuomet netgi vienoje radijo laidoje buvo kalbama, kur turi sėdėti įmonės vadovas – ar šalia vairuotojo, kad galėtų su juo bendrauti, ar gale, kad galėtų skaityti laikraštį.
„Dar tada ši diskusija vyko, bet jau buvo konstatuojama, kad vairuotojas yra beveidė figūra, kuri sukinėja „baranką“. Tegul neblaško niekas jo dėmesio ir suteikia visas galimybes gerai atlikti savo darbą. O įmonės vadovas ar šiaip koks žmogus tegu sėdi savo vietoje, skaito, rūko, rašo ar daro ką nori“, – kalbėjo G.Drukteinis.
Įvaizdžio kūrimo specialistas sakė pastebėjęs, kad Lietuvos turtuoliai mėgsta vairuoti patys. Netgi jų žmonos, kurios galėtų pasisamdyti vairuotoją ir nuvykti patogiai apsipirkti, važiuoja pačios. Anot G.Drukteinio, Vilnius nėra toks didelis miestas, kuriame vairavimas būtų labai sekinantis užsiėmimas.
Saugos diržus segasi jaunoji karta ir užsieniečiai
Kitas svarbus klausimas, kalbant apie taksi keleivių etiketą, yra saugos diržų naudojimas. Anot R.Kriukovo, neradę jų užsieniečiai tiesiog atsisako sėsti į automobilį. Labiausiai nuo neatsakingo elgesio juos atgraso draudimo bendrovių pateiktos sąlygos, remiantis kuriomis neprisisegę galinių diržų keleiviai daugeliu atvejų negautų jokių išmokų.
„Pas mus saugos diržus segasi visi jaunesnės kartos atstovai. Jų mąstymas jau kiek kitoks. Vyresni žmonės kartais tikrai nesupranta – kodėl gale reikia segtis saugos diržus. Jei klientas dar ir išgėręs, tai bandydamas aiškinti kelių eismo taisykles gali sulaukti konflikto lygioje vietoje“, – tikino taksi įmonės vadovas.
