Europos automobilių gamintojai pradėjo lobistinę kampaniją siekdami sustabdyti pigių ir kokybiškų automobilių importą iš Pietų Korėjos. Mat pasirašyta laisvos prekybos tarp ES ir Pietų Korėjos sutartis panaikino muito mokestį Pietų Korėjoje gaminamiems produktams, tarp jų ir automobiliams, įvežamiems į Europą (ir atvirkščiai). Sutaupytas dešimtadalis automobilio kainos gali smarkiai paveikti Europos rinką – daugiau uždirbs gamintojai ir pardavėjai, pirkėjai galės išsiderėti didesnes nuolaidas.
Korėjiečių baubas
Per pastaruosius devynis mėnesius automobilių iš Pietų Korėjos importas į Europą padidėjo net 67 procentais. Šiemet neabejotinai bus pagerintas praėjusių metų rekordas, kai į Senąjį žemyną įvežta 200 000 korėjietiškų automobilių. Didžioji dalis atiteko „Hyundai-Kia“ ir „Chevrolet“ modeliams.
Tuo tarpu europiečiai iš laisvos prekybos sutarties beveik negavo naudos – automobilių iš Europos importas į Pietų Korėją per tą patį laikotarpį padidėjo vos 7 proc. Per devynis mėnesius nuo praėjusių metų liepos iki šių metų balandžio 1-osios, kai nebetaikomi muitai, į Pietų Korėją iš Europos buvo įvežta vos 57 000 automobilių, tuo tarpu iš Pietų Korėjos į ES atgabenti beveik 350 000.
Europos automobilių gamintojai siekia, kad laisvos prekybos sutartyje būtų padaryta išimtis – kad ji negaliotų automobilių pramonei. Panašią sutartį su Pietų Korėja pasirašė ir JAV, tačiau šios šalies vyriausybė numatė galimybę kažkuriai pramonės šakai grąžinti importo tarifus, jeigu tos šakos importas taptų vienpusis, kaip Europoje atsitiko su automobiliais.
Gamykloms trūksta darbo
Europos Sąjungoje esančių automobilių gamyklų pajėgumai šiuo metu sudaro iki 22 milijonų vienetų per metus. Europiečiai nuperka tik apie 14 milijonų. Turint omenyje tai, kad nemažą dalį Europoje nuperkamų automobilių sudaro importuoti iš kitų regionų, dauguma ES esančių gamyklų dirba tik puse pajėgumų.
Nemažai gamintojų norėtų uždaryti daug nerentabilių gamyklų, tačiau nedrįsta to padaryti, nes yra smarkiai spaudžiami darbo vietas siekiančių išsaugoti vyriausybių. Automobilių gamyklose dirba po keletą tūkstančių darbuotojų. Be to, dar tiek pat ar daugiau darbininkų dirba komponentus tiekiančiose kompanijose. Jeigu Europoje būtų uždarytos kelios automobilių gamyklos, bedarbių armija smarkiai išaugtų.
Visu pajėgumu dirba vos keletas Europos automobilių gamyklų. Darbo stygiumi nesiskundžia vadinamojo premium segmento automobilių gamintojai. Turtuoliai visais laikais mėgo prabangius automobilius, todėl nišinių ir itin brangių automobilių gamintojai vos spėja suktis.
Gerai gyvena ir „elitinis trejetas“ – „Audi“, BMW ir „Mercedes-Benz“. Puikiai tvarkosi liaudies automobilių gamintojas „Volkswagen“. Tuo tarpu visi kiti Europos gamintojai dirba daugiau ar mažiau nuostolingai.
Gniuždantys nuostoliai
Amerikiečių „Ford“ koncerno Europos padalinys, užimantis 8,5 proc. Senojo žemyno naujų automobilių rinkos, per pirmąjį šių metų ketvirtį patyrė beveik 400 mln. Lt nuostolių, nors JAV rinkoje koncernas dirba pelningai.
Panaši padėtis ir „General Motors“ koncerno Europos padalinyje. Šių metų pirmas ketvirtis koncernui kainavo papildomus beveik 700 mln. Lt, o paskutinis praėjusių metų ketvirtis buvo tiesiog tragiškas – „GM Europe“ patyrė net 1,5 mlrd. Lt nuostolių.
Tuo tarpu GM koncerno „Chevrolet“ padalinys, kuris Europoje parduoda iš Pietų Korėjos importuotus automobilius, džiaugiasi augančia paklausa. GM netgi planuoja dalį „Chevrolet“ automobilių gamybos iš Pietų Korėjos perkelti į Europą.
Labai sunkiai sekasi ir Prancūzijos PSA („Peugeot – Citroen“) ir „Renault“ kompanijoms bei Italijos FIAT. Šių gamintojų nuostoliai kiekvieną mėnesį skaičiuojami šimtais milijonų litų, o automobilių paklausa mažėja dešimtimis procentų.
Kol kas gelbsti kitos rinkos
Amerikiečių Europos rinkoje patiriamus nuostolius kompensuoja atsigavusi JAV rinka bei didėjanti paklausa Azijoje.
FIAT koncerną kol kas gelbsti didėjanti prieš keletą metų įsigyto „Chrysler“ koncerno gaminamų automobilių paklausa JAV.
„Renault“ turėtų džiaugtis prieš gerą dešimtmetį įvykusiomis jungtuvėmis su „Nissan“ kompanija, kuri dabar ant bangos. Be to, koncernas kartu investuoja į Rusiją – planuojama iki 50,1 proc. padidinti akcijų skaičių „AvtoVAZ“ gamykloje (šiuo metu koncernas valdo 25 proc.) Tai „Renault–Nissan“ koncernui kainuos beveik du milijardus litų, tačiau investicija netrukus turėtų atsipirkti, mat per artimiausius dvejus metus Rusija taps didžiausia naujų automobilių rinka Europoje.
Laukiama didelio sprogimo
Automobilių gamintojai pripažįsta, kad atėjo laikas sprogimui – kažkas iš europinių gamintojų tikrai turi griūti. Galbūt tai bus ne bankrotas, o kelių gamintojų susiliejimas, bet neišvengiamai teks uždaryti keletą automobilių gamyklų.
Kas bus pirmas ir kuri valstybė patirs didžiausius tokio „kolapso“ nuostolius, prognozuoti sunku, tačiau įtampa kai kuriose šalyse stiprėja kasdien.
Pagal WSJ, „NY Times“, FT ir „International Herald Tribune“
