Europos Sąjungos (ES) Direktyva dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) buvo priimta dar 2000 metais. Ja siekta sumažinti ENTP poveikį aplinkai ir numatyti taisykles dėl tokių transporto priemonių surinkimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo. Pagal Direktyvą 95 proc. lengvojo automobilio (M1 klasės) ir mikroautobuso (N1 klasės) ardymo metu susidarančių atliekų turi nukeliauti į pakartotinį naudojimą ir naudojimą, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinama.
Tačiau Europos Komisija (EK), vis daugiau dėmesio skirianti perdirbimui ir saugiam antrinių žaliavų naudojimui, svarsto, ar nereikėtų Direktyvoje įvesti taisykles, pagal kurias naujose transporto priemonėse būtų privaloma naudoti tam tikrą perdirbtų medžiagų, įskaitant plastiką, kiekį. Tai padėtų ES rinkai įsisavinti perdirbtas medžiagas.
„Dabartinė ENTP Direktyva numato nebenaudojamų automobilių perdirbimo užduotis pagal vidutinį transporto priemonės svorį, tačiau joje nėra nustatyta su konkrečiomis medžiagomis susijusių perdirbimo tikslų. EK kelia klausimą, ar naujų transporto priemonių gamyboje turėtų būti naudojama daugiau perdirbtų plastikų, tekstilės ir kitų medžiagų, ar turėtų būti nustatytos su konkrečiomis medžiagomis susiję perdirbimo tikslai, kad būtų galima padidinti medžiagų, kurias galima kokybiškai perdirbti, kiekį. Kaip alternatyva svarstoma, kad šie perdirbimo tikslai galėtų būti suderinti su bendru tikslu, susijusiu su bendru transporto priemonės svoriu“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Plastikų perdirbimas tampa vis aktualesnis, nes automobilių gamintojai kur kas dažniau keičia metalines dalis į lengvesnes medžiagas, kaip kompozicinius plastikus, anglies pluoštą ar pluoštu armuotas medžiagas. Tokia tendencija užprogramuoja, kad automobiliuose naudojamo plastiko atliekų srautas tik didėja.
Augantį iš ENTP gautų plastiko atliekų kiekį atspindi ir Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) pateikti duomenys, apimantys senų automobilių ardymo metu susidariusias plastiko atliekas, pas atliekų tvarkytojus ir į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles bei mišrių atliekų konteinerius patekusias atliekas, taip pat atliekas, kurios buvo priskirtos, nors neturėjo, automobilių plastiko atliekų kodui. AAA duomenimis, 2019 metais buvo surinkta ir ENTP apdorojimo metu susidarė 3 192 tonos automobiliuose naudojamo plastiko atliekų, kai 2016-aisiais jų tebuvo 2 109 tonos. Ir nors šie valstybinės institucijos duomenys toli gražu neatspindi realios padėties, jie vis tik parodo bendrą augimo tendenciją.
EK nuomone, nenustačius, kad šį plastikų srautą reikia perdirbti, bus sunku išlaikyti aukštą ENTP perdirbimo lygį.
Dar daugiau įpareigojimų
Nepaisant to, kad ENTP Direktyvoje valstybės narės skatinamos transporto priemonių gamyboje naudoti vis didesnį perdirbtų medžiagų kiekį, joje tiksliau nenurodyta, kaip tai galima padaryti. Dėl to stebimi tik atskirų transporto priemonių gamintojų savanoriški veiksmai ir iniciatyvos naudoti perdirbtą plastiką. Tačiau EK pažymi, kad gamintojų pavyzdžiai rodo, kad tokia praktika yra įmanoma, duoda gerų rezultatų ir nekenkia gaminamų dalių techninėms specifikacijoms. Kita vertus, nors įprasta tam tikrose medžiagose naudoti perdirbtas medžiagas, pavyzdžiui, šviną iš akumuliatorių, aliuminio ir plieno lydinius, integruoti perdirbtus plastikus gali būti ne taip paprasta, nurodo ES institucija.
Kadangi Europos žaliajame kurse ir ES žiedinės ekonomikos veiksmų plane skiriamas ypatingas dėmesys visai medžiagų vertės grandinei ir jų naudojimui žiediniu būdu, svarstoma į ENTP direktyvą įtraukti ir minimalias perdirbtųjų plastikų dalies tikslines normas, sako A.Pakštaitė-Marcinkienė.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimiras Jankoit neabejoja, kad kuo daugiau automobiliuose naudojamo plastiko bus perdirbama, tuo mažiau jo bus šalinama sąvartynuose ir neteisėtai paliekama nuošaliose vietose.
„Tai sudarytų sąlygas gamintojams ir importuotojams kartu su ENTP ir po jų apdorojimo susidariusių atliekų tvarkytojais lengviau pasiekti ES Direktyvoje numatytas užduotis. Šiuo metu dėl ydingo Lietuvos teisinio reglamentavimo transporto priemonių gamintojams ir importuotojams sudaryta galimybė finansuoti tik vieno ENTP sutvarkymą ir net neatsižvelgiant į ES Direktyvoje nustatytas užduotis“, – tikina V.Jankoit.
ENTPTA skaičiavimais, Lietuvoje kasmet gali būti išardoma apie 50-60 tūkst. tonų senų automobilių. Apie 30 proc. atliekų (15-20 tūkst. tonų) yra rinkoje vertės neturinčios plastiko ir kitos automobilių dalys, kurios patenka į buitinių atliekų sąvartynus, nugula pamiškėse ir kitose atokesnėse vietose ir teršia aplinką.
Beje, EK taip pat svarsto priemones, pagal kurias būtų reikalaujama, kad transporto priemonių gamintojai projektuotų tam tikras transporto priemonių dalis taip, kad pasibaigus eksploatavimo laikui jas būtų galima lengvai išmontuoti, siekiant dalis pakartotinai naudoti, pakartotinai apdirbti, perdirbti arba atnaujinti. Tokie reikalavimai jau galioja kai kuriai buitinei technikai, kaip šaldytuvai, šaldikliai ar skalbimo mašinos.
Šiuo metu problemų dėl ENTP esančių metalų, kaip plienas, aliuminis ar varis bei tokių apmokestinamųjų gaminių (filtrų, amortizatorių) perdirbimo nekyla, nes šios atliekos turi teigiamą vertę rinkoje. Automobilių plastikas, kaip ir stiklas, padangos, naudotas tepalas patenka tarp atliekų, kurių pridavimas atliekų tvarkytojui kainuoja.
