Panašių primityvių krovininių mašinų yra buvę ne taip jau mažai. Štai „Plattenwagen“ buvo vienas iš pirmųjų „Volkswagen“ kūrinių, nors apie jį mažai kas žino. O ir „Mazda“ savo automobilinę istoriją pradėjo nuo triračio „Mazdago“.
Ir šiandien daug kur dar naudojami komerciniai triračiai krovininiai automobiliai – „Piaggio Ape“ tikriausiai jums yra matytas. Žinoma, klausimas, ar triratė mašina gali būti vadinama automobiliu. Šiame straipsnyje F 76 pavadinsime automobiliu dėl jo funkcijos, vairo ir kai kurių konstrukcinių sprendimų. Tačiau, žinoma, realistiškai ši mašina buvo artimesnė motociklui.
Praeito amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pradžioje pasaulis kentėjo nuo rimtos ekonominės krizės. Ji labiausiai smogė JAV, bet ir Europoje žmonės nenorėjo pirkti naujų automobilių. BMW tai patyrė savo kailiu – BMW 3/15 furgonas buvo beveik niekam nereikalingas. Tuo tarpu įvairių triračių prekių pristatymo furgonų paklausa buvo visai nebloga. BMW vadovai įžvelgė galimybę užsidirbti – kompanija jau gamino motociklus, todėl sukurti naują triratį buvo ne taip jau sunku.
Ir taip 1931 metais BMW pristatė F 76 – atvirą triratį automobilį su vieno cilindro varikliu. F 76 gamyba prasidėjo jau kitais metais ir mažylis darbininkas iš pradžių sulaukė nemažai dėmesio. F 76 tuomet kainavo 1350 markių – šiandien tai būtų daugiau nei 6000 eurų. Jam nereikėjo vairuotojo pažymėjimo ir buvo pakankamai praktiškas.
BMW F 76 turėjo paprastą rėmą su krovinių skyriumi priekyje bei vienu varomu ratu gale. Jį per 3 laipsnių mechaninę transmisiją suko 0,2 l vieno cilindro oru aušinamas variklis, išvystantis 4,4 kW galią. 1933 metais pristatyta šiek tiek brangesnė F 79 versija turėjo jau 0,4 l 8,8 kW variklį. Ant vientisos sėdynės, po kuria variklis ir buvo montuojamas, galėjo įsitaisyti du žmonės. Mašina buvo vairuojama įprastu automobilinio tipo vairu.
BMW F 76 turėjo keletą neįprastų savybių. Štai vairas buvo sumontuotas visiškai vertikaliai – jis su kelio paviršiumi sudarė statų kampą. Šalia jo buvo ir spidometras, nors BMW F 76 buvo labai lėtas. F 76 pasiekė 40, o F 79 – 60 km/val. greitį. 8 litrų talpos degalų bakas buvo įrengtas tiesiai priešais keleivio vietą. Jei pirkėjas pageidavo ir sutiko sumokėti papildomai, BMW galėjo parūpinti dureles, priekinį stiklą, valytuvus, atsarginį ratą ir dar keletą papildomų privalumų.
F 76 turėjo linginę važiuoklę ir priekyje, ir gale. Automobilio transmisiją ir varomą galinį ratą jungė ne diržas ar grandinė, o velenas. Pastarąjį konstrukcinį sprendimą BMW vėliau panaudojo R 80 G/S motocikluose. Krovinių skyrius taip pat galėjo būti pritaikytas prie pirkėjo poreikių, jame buvo galima vežti iki 345 kg sveriančius krovinius.
BMW F 76 nebuvo toks populiarus, kaip buvo tikėtasi. Per porą metų buvo parduoti tik 600 tokių automobilių, todėl 1934 metais BMW nutraukė jų gamybą.