Kaip važiuoti ekonomiškai?
Kai kalbama apie ekonominį vairavimą, dažniausiai sakoma, kad reikia vadovautis viena iš dviejų taisyklių. Pirmoji – norint važiuoti taupiai, reikia įsibėgėti lėtai ir pavaras perjungti kaip įmanoma anksčiau.
Antroji – priešingai: norimą greitį reikia pasiekti kiek įmanoma greičiau. Tuo metu daugkartinis Lietuvos eko ralio nugalėtojas Artūras Žukas sako, kad stengiasi surasti aukso viduriuką.
„Mano vairavimo stilius būtų tarpinis variantas. Jei važiuoji labai lėtai, visų pirma, trukdai eismui. Lėtai važiuodamas ir iki normalaus greičio įsibėgėji labai lėtai.
Tuo metu užsienyje populiari praktika, kad reikiamas greitis pasiekiamas greitai ir vėliau tik stengiamasi jį išlaikyti.
Tačiau aš manau, kad esmė yra ne tame, kaip greitai įsibėgėji, bet kaip gerai sugebi išlaikyti nuolatinį greitį“, – mano A.Žukas.
Pašnekovas teigia, kad labai svarbu ne tik tinkamai dozuoti akseleratorių, tačiau stebėti aplinką ir numatyti savo veiksmus į priekį.
„Labai svarbu žiūrėti kiek įmanoma toliau. Lietuvoje vairuotojai dažniausiai važiuoja tais pačiais maršrutais ir žino, pavyzdžiui, kur bus šviesoforas ir kaip jis veikia. Todėl geriau iš anksto sumažinti greitį.
Dažnai nutinka taip, kad iki šviesoforo atvažiuoji nesustodamas ir tokiu būdu išvengi stabdymo ir pajudėjimo, o būtent tokie veiksmai ir priveda prie blogos degalų ekonomijos“, – pastebi A.Žukas.
Užsienyje populiari praktika, kad reikiamas greitis pasiekiamas greitai ir vėliau tik stengiamasi jį išlaikyti.
Ekonomišką vairavimą propaguojantis A.Žukas neigia mitą, kad važiuoti ekonomiškai tolygu važiuoti nuobodžiai.
„Ekonominis vairavimas tikrai nėra nuobodus. Priešingai, jis dinamiškas ir įdomus. Tai yra tikrai sudėtingesnis ir daugiau iššūkių keliantis vairavimas, nei tas tradicinis, kai spaudžiamas akseleratorius, tada stabdoma, po to vėl akseleruojama. Iš tikrųjų ekonominis vairavimas yra labai techniškas ir įtraukiantis“, – teigia A.Žukas.
Ekonominis vairavimas naudingas ne tik piniginei
Vairavimo mokyklos „Amplius“ direktorius ir ekonominio vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas pastebi, kad ekonominiu vairavimu labiausiai suinteresuoti ne pavieniai vairuotojai, tačiau įmonės.
„Įmonių savininkai ar vadovai, duodami automobilį kaip darbo priemonę, turi teisę darbuotojui pasakyti, kad juo naudotis reikia taip, kaip vadovas pasakys. Todėl dirbame su įmonių vairuotojais mokydami juos važiuoti ekonomiškai, nes kai kurios įmonės nustato tam tikras kuro sunaudojimo ribas, į kurias norint sutilpti, reikia išmanyti ekonominio vairavimo principus“, – sako A.Pakėnas.
Vairavimo mokytojas priduria, kad įmonių darbuotojų įgyta praktika dažnai pritaikoma važinėjant ne tik darbo reikalais, tačiau ir naudojantis asmeniniu automobiliu. Jau išmokę ekonominio vairavimo žmonės savo patirtimis dalijasi su šeimos nariais ir pažįstamais.
Pašnekovas džiaugiasi ir tuo, kad vis daugiau vairuotojų įžvelgia ne tik finansinę, bet ir ekologinę ekonomiško vairavimo pusę.
„Yra nemažai žmonių, kuriems rūpi ekonomiškumas arba ekologija. Galbūt jie nesudaro didžiosios daugumos, tačiau tikrai susiduriu su tokiais, kurie sako, kad taip, man rūpi ekonomija ir ekologija“, – pastebi A.Pakėnas.
Koks skirtumas tarp ekonomiškos ir neekonomiško vairavimo, skaičiais iliustruoja A.Žukas.
„Pavyzdžiui, šimtui kilometrų mano automobilis vidutiniškai sunaudoja keturis litrus dyzelino ir per du metus į aplinką buvo išmesta 2,6 tonos anglies dvideginio. Įsivaizduokite, vairuotojas kurio vidutinės sąnaudos yra dešimt litrų, į aplinką išmeta jau dvigubai daugiau teršalų“, – skaičiuoja A.Žukas.
Ir didelis automobilis gali būti ekonomiškas
Dažniausiai į ekonominį vairavimą skeptiškai žiūrintys vairuotojai tikina, kad stengtis beprasmiška, nes jie važinėja su dideliu automobiliu, kuris, jų manymu, tiesiog negali būti ekonomiškas. Tačiau A.Žukas įrodo, kad tai klaidinga nuomonė.
„Šiuo metu turiu nemažą „Škoda Superb“ universalą ir kartais, kai pasakau kolegoms, kad labai pasistengus iš Klaipėdos į Vilnių galiu nuvažiuoti su vidutinėmis 3,4 – 3,5 degalų sąnaudomis, tai sukelia didelį pavydą. Žinoma, tuo metu nevažiuoju 130 km/val., stengiuosi palaikyti iki 100 km/val. greitį“, – LRT.lt pasakoja A.Žukas.
Kalbant apie greitį, eko ralio laimėtojas pastebi, kad vienas iš dalykų, kuris gali padėti važiuoti ekonomiškai – tai laiko planavimas. Būtent nuo to priklauso, kokiu režimu važiuosite ir kiek degalų suvartosite.
„Daug kas įsivaizduoja, kad jei iš Vilniaus į Kauno centrą bus važiuojama tarpais palaikant 120 km/val. greitį, tikslas bus pasiektas pusvalandžiu anksčiau. Tačiau iš tikrųjų, kelio ruožas, kuriame bus palaikomas toks greitis, procentine išraiška yra mažas, o laiko atžvilgiu galima sutaupyti iki dešimties minučių. Taigi išvažiavę dešimt minučių anksčiau ir važiuodami nuolatiniu greičiu tikrai galite pasiekti gerą ekonomiją“, – tikina A.Žukas.
Automobiliai melagiai
Ne vieną automobilį vairavęs A.Žukas atkreipia dėmesį, kad aklai pasitikėti degalų suvartojimo duomenimis, kuriuos pateikia automobilio borto kompiuteris, – negalima.
„Borto kompiuterių duomenų nereikia priimti už gryną pinigą. Pavyzdžiui, kai pirkau savo automobilį, buvau nusivylęs, kad jis naudoja tiek pat degalų kiek ir galingesnė versija, tačiau, pasirodo, borto kompiuteris tiesiog rodė per daug pesimistinius duomenis“, – prisimena A.Žukas.
Išvažiavę dešimt minučių anksčiau ir važiuodami nuolatiniu greičiu tikrai galite pasiekti gerą ekonomiją, – tikina A.Žukas.
Pašnekovas pasidalija savo degalų suvartojimo metodika.
„Aš savo automobilio degalų sąnaudas matuoju taip – pripilu pilną baką, išvažinėju kiek įmanoma daugiau ir vėl užpilu pilną baką. Taip pat vienoje interneto svetainėje vedu tam tikrą savo automobilio duomenis ir taip suskaičiuoju vidutines degalų sąnaudas. Taip pat toje svetainėje galima palyginti ir kitų vairuotojų turinčių tokius pačius automobilius pasiekimus“, – patirtimi dalijasi A.Žukas.
Automatinė ar mechaninė pavarų dėžė?
Kalbant apie automobilius su automatinėmis pavarų dėžėmis, LRT.lt kalbinti pašnekovai kategoriški – važiuoti ekonomiškai galima ir su jomis.
„Viskas priklauso nuo to, kaip yra spaudžiamas akseleratorius, ypač kalbant apie šiuolaikines automatine greičių dėžes. Pavarų dėžės taip sureguliuotos, kad pavaros būtų jungiamos varikliui nepasiekus 2000 sūkių ribos. Galima pastebėti, kad net ir gamykliškai degalų sąnaudos nurodomos su minimaliu skirtumu tarp mechaninės ir automatinės greičių dėžių“, – LRT.lt teigia A.Pakėnas.
Tuo metu A.Žukas pateikia ir realų pavyzdį, kad automobilis su automatine pavarų dėže, gali būti toks pats ekonomiškas kaip ir analogas su mechanine greičių dėže
„Turime šeimoje „Škoda Superb“ su dvigubos sankabos automatine pavarų dėže ir nepastebime radikalių degalų sąnaudų skirtumo, palyginti su modeliu, kuris turi mechaninę greičių dėžę. Todėl, manyčiau, kad paprastam vairuotojui šiuolaikinės automatinės greičių dėžės yra parankiau ir tikrai nereikia jų bijoti“, – sako A.Žukas.
Tiesa, pašnekovai pastebi, kad tokia taisyklė galioja tik tuo atveju, jei kalbame apie naujas, modernias automatines pavarų dėžes. Senosios, kurios dirba hidrauliniu principu, visgi iš tikrųjų nėra tokios ekonomiškos ir vienas iš aspektų tai svoris, nes senosios automatinės pavarų dėžės sunkesnės už mechanines, o svoris taip pat daro įtaka degalų suvartojimui.
Ar ekonomiškas vairavimas kenkia automobiliui?
Kadangi daug vairuotojų ekonomišką vairavimą tapatina su lėtų ir nedinamišku važiavimu, galima išgirsti ir įvairių mitų, kurie susiję su automobilio ilgaamžiškumu.
„Egzistuoja daug mitų, kad važiuojant ekonomiškai gadinamas variklis, užkemšami EGR ir DPF filtrai. Tačiau, pavyzdžiui, bendravome su vokiečiais ir uždavėme jiems šiuos klausimus, kaip šios sistemos reaguoja į ekonominį vairavimą. Jie išplėtė akis ir sako: palaukite, ko jūs klausiate? Jūs mokysite būsimus inžinierius?
Juk automobilį vairuoja eiliniai žmonės – mokytojai, vadybininkai, muzikantai ir pan. Vokiečiai iš nuostabos klausė, ar mes nejuokaujame? Ar tikrai šie žmonės klausia tokių dalykų?
Tai reiškia, kad jei pripažintas specialistas, šiuo atveju, vairavimo mokytojas sako, kad yra taip, tai mokiniams nekyla klausimų. Deja pas mus, jei profesionalas pasakė kad yra vienaip ar kitaip, esi pasiunčiamas“, – apgailestauja A.Pakėnas.
Vairavimo mokytojas tikina, kad važiuoti ekonomiškai tikrai nėra tolygu gadinti automobilį. Priešingai, automobilis kuriamas taip, kad valdant jį teisingai būtų pasiekta kiek įmanoma geresnė degalų ekonomija.
Kai kurie vairuotojai sako, kad mėgino važiuoti ekonomiškai, tačiau ne tik nesutaupė degalų, bet ir nesijautė ramūs dėl automobilio būklės. Pavyzdžiui, įjungus aukštesnę pavarą variklis dirbo garsiai ir grubiai, trūko dinamikos.
„Tokiems žmonėms galima pasakyti, kad jei esi bent kažkiek įgudęs vairuotojas, tikrai galima jausti, kada yra įjungta per aukšta pavara. Maža to, per ankstyvas aukštesnės pavaros perjungimas gali lemti tai, jog norint pagreitėti, akseleratorių teks spausti daugiau ir ilgiau, o tai vėlgi padidina automobilio degalų sąnaudas. Tačiau važiuojant protingai, tikrai galima pajausti ribą. Aš ant jos balansuoju ir jaučiu, kada reikia jungti aukštesnę“, – pastebi A.Žukas.
Galiausiai, nors tikina, kad vienos ekonomiško vairavimo taisyklės nėra, tačiau daugkartinis Lietuvos eko ralio nugalėtojas duoda patarimą, kurio laikantis važiuoti ekonomiškiau turėtų pavykti.
„Reikia važiuoti kaip su dviračiu. Juk su juo važiuodami nespaudžiama stabdžio, tada vėl įsibėgėjame ir stabdome. Juk žiūrime į priekį ir stengiamės prisitaikyti prie sąlygų, kad važiuotume kuo sklandžiau, be didesnių perteklinių veiksmų ir tuomet viskas pavyks tikrai puikiai“, – pataria A.Žukas.
