Tiesa, jis pats savęs nevadina nei menininku, nei dizaineriu. „Inžinierius“ – toks šio formos genijaus titulas. Inžinierius buvo jo tėvas. Inžinierius buvo ir jo senelis. Nedidelio ūgio italas, kurio tikroji pavardė buvo Farina, praėjusio šimtmečio pradžioje konstravo mašinų kėbulus. „Pinin“ – mažiukas – taip Paolo senelį praminė automobilių pasaulis. Taip atsirado „Pininfarina“ – bendrovė, kurianti mašinas.
Trečiosios kartos Pininfarina atstovas Paolo kuria ne tik automobilius. Jo pieštukui paklūsta dideli ir maži namų apyvokos daiktai, didžiuliai interjerai, laivai, kompiuteriai. Su legendiniu dizaineriu kalbamės „Pininfarina“ būstinėje netoli Turino, Kambiano miestelyje.
– Užsienyje jūs tapatinamas su Italija ir itališkais automobiliais. Bet tai nėra teisinga nuomonė?
– „Pininfarina“ nuolat bendradarbiauja su įvairių šalių automobilių gamintojais. Anksčiau mes dirbome su „Honda“, „Peugeot“, „General Motors“, „Mitsubishi“, „Ford“, „Volvo“. Šiuo metu vykdome bendrus projektus su „Bollore“ (Prancūzija), „Mahindra“ (Indija) ir BMW (Vokietija).
 |
| Mato Buzelio nuotr./„Pininfarina Sergio“ |
– Italijos dizainas buvo ir lieka svarbiu atskaitos tašku šioje šalyje gaminamiems automobiliams. Čia, žinoma, turiu galvoje ir sportinius automobilius, tarp jų, be abejo – „Ferrari“.
– Europoje automobilių parduodama vis mažiau. Ar ekonominė krizė turės pasekmių automobilių dizainui?
– Stiprus pardavimų mažėjimas nulėmė naujas tendencijas – būtinybę investuoti į naujus produktus. Ryškėja ir siekis kurti tokią ateities rinką, kuri išsiskirtų patrauklumu. Dizainas yra neatskiriama šio proceso dalis, formos paieškos tampa vis svarbesnės.
– Klausimas labai paprastas, bet svarbus kiekvienam automobilio vairuotojui: automobiliai taps dailesni ar bjauresni?
– Ar bus dailesni? Sunku pasakyti... Kol kas aišku tik tiek, kad ateities mašinos bus įvairesnės ir labiau funkcionalios.
– Ar krizė turėjo įtakos jūsų stiliui?
– Be abejo, mūsų bendrovės dizaino ir projektavimo veikla buvo kiek pertvarkyta. Automobilių dizaino sektoriuje dėmesį sutelkėme į prabangių automobilių segmentą („Ferrari“ ir kiti išskirtiniai automobiliai), kita vertus, pradėjome intensyviau dirbti su besivystančių šalių – Kinijos, Indijos –rinkomis. Kai kuriose pramoninio dizaino srityse veiklos mažiau, tačiau šį smukimą kompensavo nauji interjero ir architektūros projektai.
– Ar egzistuoja automobilių mada? Formų, spalvų, aksesuarų tendencijos, panašiai kaip drabužių „pret-a-porter“ madoje?
– Taip, manau, kad yra tam tikrų paralelių tarp drabužių ir automobilių mados tendencijų. Išskirtinius automobilius galima vadinti „haute couture“ – aukštąja mada. Pastaruoju metu „fashion“ mados sektorius ir automobilių gamintojai vis dažniau bendradarbiauja. Be to, išskirčiau naujausią tendenciją, kuri buvo pastebima Milano baldų salone – įdomūs interjero ir autombilių dizaino sąlyčio taškai.
– Daugumos automobilių priekinė dalis, tarsi burtų lazdelei pamojus, tapo statmena. Mada?
– Taip, mašinų „nosys“ gerokai paaukštėjo, šią tendenciją, manyčiau, lemia vis griežtėjančios tarptautinės normos, siekiančios susidūrimo atveju apsaugoti pėsčiuosius.
– Šiaip ar taip, nuolat girdimi kritikų balsai: autombiliai suvienodėjo. Sutinkate?
– Aš galvoju, kad turime reikalų su būtinybe parduoti automobilį stagnuojančios rinkos sąlygomis. Tokiais atvejais rinkodaros žmonių nuomonė ir požiūris tampa svarbesnis už naujausius dizainerių pasiūlymus. Stilius tampa pernelyg dekoratyvus.
– Ar tai yra blogai?
– Kai dekoratyvumo per daug, elegancijos mažiau...
– Ką manote apie naujausią „Lamborghini“ modelį „Egoista“?
Italijos dizainas buvo ir lieka svarbiu atskaitos tašku šioje šalyje gaminamiems automobiliams. Čia, žinoma, turiu galvoje ir sportinius automobilius, tarp jų, be abejo – „Ferrari“.
– „Lamborghini“ manęs niekada nežavėjo. „Egoista“ modelis perteikia nevaldomo agresyvumo idėją, kuriai aš nepritariu.
– Beje, itališku temperamentu pastaruoju metu alsuoja net Vokietijos gamintojų modeliai. Nauja tendencija?
– „Premium“ segmente dominuoja vokiški automobiliai – „Audi“, „Mercedes“, BMW. Iš tiesų galima manyti, kad geras vokiškas dizainas tam tikra prasme artėja prie geriausio italų dizaino kanonų.
– Pateikite, prašau, visų laikų stilingiausių „Pininfarina“ mašinų penketuką.
– Patikėkite, išrinkti penkis modelius iš aštuonių šimtų nėra lengva. Na, gerai, pabandysiu... Tai galėtų būti „Cisitalia“ 202 (1947), „Lancia Aurelia“ B24S (1955), Fiat 124 „Spider“ (1966), „Dino“ (1965), „Ferrari FF“ (2011). Bet norėčiau, jeigu galima, pateikti ir šeštąjį automobilį.
– Žinoma. Kas tai būtų?
– Šių metų modelis „Ferrari Sergio“, skirtas mano tėvo Sergio Pininfarina atminimui.
– Atskleiskite paslaptį: kuri automobilio kėbulo detalė jus labiausiai įkvepia?
– Kuriant automobilį viskas yra svarbu. Tačiau manau, kad šoninis kėbulo vaizdas (it. la fiancata) yra būtent tai, kas geriausiai perteikia dinamiškumą ir plokštumų harmoniją. Būtent tai atskleidžia tam tikrus skirtumus.
– Kiek laiko užtrunka sukurti superautomobilio, tarkime, „Ferrari F 12 Berlinetta“ projektą?
– F 12 projektas buvo atliktas labai sparčiai, mažiau nei per dvejus metus. Bet atskleisti detalių nenorėčiau.
– Ar tikrai pirmąjį superautomobilio eskizą piešiate paprastu pieštuku? Ar tai tik graži legenda, o iš tikrųjų dirbama kompiuteriu?
– Pirmoji idėja visada gimsta ant popieriaus. Kompiuteriai reikalingi tam, kad pagreitintų projekto kūrimo procesą ir išryškintų bendrą kuriamo automobilio vaizdą.
– Kuriant automobilį pasitaiko kritinių momentų X?
– Taip. Kritinis momentas galimas tada, kai dviejų plokštumų projektas tampa erdviniu modeliu. Taip būdavo visada. Netgi tais laikais, kai mano senelis, „Pininfarina“ steigėjas, kurdamas mašinos kėbulą, pradėdavo lankstyti metalo lakštus ant medinio kėbulo rėmo.
– Anksčiau „Pininfarina“ projektuodavo tik automobilius. Būtent jūs nusprendėte žvelgti plačiau, imtis ir kitų pramoninio dizaino sričių. Koks buvo pirmasis jūsų ne automobilis projektas?
– Tai buvo „Pininfarina Extra“ slidžių modelis „Anzi Besson Pininfarina“ iš anglies pluošto. Jis sukurtas 1988 metais.
– Šiek tiek filosofinis klausimas. Ir automobilis, ir jachta, ir kvepalų buteliukas – visi šie daiktai tam tikra prasme tėra talpyklos. Kodėl šiuolaikiniam vartotojui rūpi talpyklos išvaizda?
– Atsakymas: į mūsų kasdienybę skverbiasi dizainas, vis giliau ir giliau …
– Jūs sukūrėte rašiklį „Carbongrafite di Visconti“. Sukūrėte ir naująjį futbolo stadioną Turine. Sunkiau įprasminti mažus ar didelius daiktus?
– Iš tikrųjų darbo pobūdis šiais dviem atvejais – visiškai skirtingas, bet vienodai įdomus. Vertindamas savo paties pastarųjų metų patirtį, galėčiau tvirtinti, kad suprojektuoti aplinką – interjerą ar eksterjerą bent man yra sudėtingesnis darbas.
– Vilniui reikia šiuolaikiško nacionalinio stadiono. Tokio, kokį sukūrėte Turine. Ar imtųsi Paolo Pininfarina suprojektuoti stadioną Vilniui?
– Į šį klausimą atsakysiu klausimu: o kodėl gi ne?
Vairuoja BMW
Paolo Pininfarina kasdien vairuoja ne „Ferrari“, o BMW X5 visureigį, tačiau greitai turės ir išskirtinį automobilį – „Ferrari FF“. Dizainerio namuose yra nedaug daiktų, pažymėtų „Pininfarina“ logotipu – tik tie, kurie naudojami buityje. Pavyzdžiui, kapsulinis „Lavazza“ kavos aparatas, apsaugos sistema „Tecnoalarm“, kvepalai „Guerlain Homme“. Ir, žinoma, legenda tapęs mineralinis vanduo „Lauretana“.
