Portalas „Road and track“ supažindina skaitytojus su Stasiu Brundza – 69 metų sportinių automobilių inžinieriumi iš Lietuvos. Lenktyniaudamas sovietiniu „Moskvič“ 1970-aisiais jis pasiekė gerų rezultatų.
Tačiau šis automobilis nebuvo pakankamai geras tokiam lenktynininkui. Todėl 1976 m. „Akropolio raliui“ jis sukūrė „Lada 2103“, varomą 1,6 l varikliu.
S.Brundza tąsyk finišavo 6-as bendroje įskaitoje, aplenkdamas „BMW 2002“, „Porsche 911“, „Alfa Romeo Alfetta“ ir pulką „Lancia Stratos“. Šis apdovanojimas išgarsino S.Brundzą visame pasaulyje – apie jį buvo rašoma įvairių šalių spaudoje, jo pavardė įtraukta į pasaulio automobilių sporto istoriją.
Rusai tuomet suvokė, kokios svarbios autosportui yra užsienio rinkos. Todėl pasiūlė lietuviui Stasiui Brundzai sukurti geriausią sovietinį lenktynių automobilį, pasiūlydami visus reikiamus išteklius.
Šis apdovanojimas išgarsino S.Brundzą visame pasaulyje.
1977 m. S.Brundzos dirbtuvės pasiūlė aukščiausio lygio 1600R. Šis automobilis turėjo „Weber“ karbiuratorių ir dideles sparnų arkas.
Beje, 1980 m. VAZ gamykla Rusijoje išleido naują modelį 2105. Jis tapo pagrindu naujam S.Brundzos „Group B“ klasifikuojamam automobiliui LADA 1600R VFTS (rus. – Vilniaus transporto priemonių fabrikas, nors originalus pavadinimas – Vilniaus automobilių remonto gamykla).
Žinoma, šis sportinis LADA VFTS negalėjo išvystyti daugiau nei 160 AG. 1982 m. gamykla siūlė 20 tūkst. dolerių kainuojantį automobilį, homologuotą pagal FIA (Tarptautinė autosporto federacija) B-222 licenciją, sunkiai galėjusį dominuoti už SSRS ribų, tačiau patekusį į Skandinavijos šalių, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Graikijos, Panamos, Kolumbijos rinkas. S.Brundzos dirbtuvės taip pat pagamino ir prototipą su turbina, tačiau toks modelis nesulaukė FIA homologacijos.
Po SSRS griuvimo 1990-aisiais VAZ gamyklai rūpėjo ne lenktyninė LADA, o kova dėl rinkų su vakarietiškais gamintojais. Todėl, kaip pasakoja portalas, S.Brundza tapo „Audi“ ir „Vokswagen“ atstovu, vėliau rinkosi kitus verslus.
Tačiau S.Brundzos komandos pagaminti automobiliai niekur nedingo, jie ir toliau buvo vertinami buvusio sovietinio lagerio šalyse ir atgimė antram gyvenimui, pvz. Vengrijoje. VFTS šioje šalyje gavo kai kurių komponentų, kuriuos S.Brundza galėjo tik sapnuoti. Pavyzdžiui, 2105 kėbule riaumojo naujesni varikliai, lenktynininkai naudojo geresnio gumos mišinio padangas. Tokiu būdu FIA palaiminti automobiliai šioje šalyje liko biudžetiniais ralio automobiliais. Kitaip tariant, jais galėjo važinėti profesionalai, neturintys didelių pinigų. O mėgėjų lenktynėse LADA dažniausiai atsidurdavo tarp pirmaujančių.
Klonas su 2 l varikliu
Štai toks istorinis automobilis parduodamas Floridoje. Viena vertus, 40 tūkst. dolerių – nemaža suma. Kita vertus, tai yra viena greičiausių VFTS versijų planetoje. Ir, ko gero, tik viena tokia visoje Šiaurės Amerikoje.
Šis automobilis pagamintas Vengrijoje 2015 m., naudojant 1987 m. automobilio kėbulą. Jame sumontuotas 2 l, dviejų „48 Weber“ karbiuratorių variklis, išvystantis apie 200 AG, sportinė 5 pavarų „dog-leg“ dėžė, riboto praslydimo diferencialas, galinga išmetimo sistema ir t.t.