„Ford Fiesta“ prieš „Volkswagen Polo“: kai maži automobiliai tampa dideliais

Evoliucija ir revoliucija

Europa yra vienas tų regionų, kuriame dominuoja kompaktiški ir daugeliui įperkami „supermini“ klasės automobiliai. Iš dešimties populiariausių modelių, net penki priklauso šio segmento šeimos atstovams, o „Ford Fiesta“ ir „Volkswagen Polo“ nuolat patenka tarp lyderių. Pavyzdžiui, 2016 metais „Ford“ Europoje pardavė 298 999 „Fiesta“ modelius, o „Volkswagen“ visoje Europoje surado net 307 462 „Polo“ pirkėjus.

„Ford“ ir „Volkswagen“ inžinieriai, kurdami naujos kartos modelius, pasirinko visiškai skirtingus kelius, kaip pasiekti savo galutinį tikslą. Vienas iš jų pasirinko revoliuciją, o kitas – subtilią, bet efektyvią evoliuciją. Kaip manote, kuris iš jų pasirinko pastarąjį kelią?

Aivaro Grigelevičiaus nuotr./„Volkswagen Polo“ prieš „Ford Fiesta“

„Volkswagen“ šioje poroje yra tas, kuris nusprendė imtis radikalių veiksmų, norėdamas „Polo“ paversti geriausiu klasės automobiliu.

Vokiečių gamintojos inžinieriai į pagalbą pasitelkė „MQB“ modulinę platformą, kuri tapo puikiu pamatu „Volkswagen Golf“, „Škoda Kodiaq“ ar „Audi TT“. Šis sprendimas atrišo inžinieriams rankas ir leido automobilį pailginti 81 mm ir paplatinti 63 mm nei ankstesnis „Polo“ modelis. Naujas modelis yra beveik identiškų matmenų kaip ir ketvirtos kartos „Golf“!

„Ford“ šį kartą pasielgė konservatyviau. Vokietijoje įsikūrę „Ford“ padalinio darbuotojai stengėsi ištaisyti senojo modelio trūkumus ir drauge renovuoti automobilio eksterjero dizainą, interjero apipavidalinimą ir patobulinti variklių efektyvumą bei pakabos balansą. Vis dėlto „Ford“ nesugebėjo išvengti visuotinės automobilių augimo tendencijos – „Fiesta“ tapo 71 milimetru ilgesnė ir 13 milimetrų platesnė.

Aivaro Grigelevičiaus nuotr./„Volkswagen Polo“ prieš „Ford Fiesta“

Subtilu ir stilinga

Kol inžinieriai nėrėsi iš kailio, norėdami suteikti techninį pranašumą, automobilių dizaino departamentai neturėjo tiek daug laisvės ir galimybių išsišokti. Žvelgdamas į „Polo“ ir „Fiesta“, iškart supranti, kuriam prekiniam ženklui jie priklauso, bet tai nėra didžiausia šių automobilių išskirtinė savybė.

Vienas šalia kito stovėdami mažyliai atrodo solidžiau negu jų pirmtakai, lyg bandytų įtikti savo vyresniems ir didesniems broliams, tačiau tiek „Polo“, tiek „Fiesta“ neatrodo visiškai tobuli.

Pavyzdžiui, „Polo“ priekinė ir galinė dalys neatspindi tos pačios stilistikos. Galas – griežtų formų, automobiliui suteikia raumeningo ratuočio įspūdį, o priekis atrodo per daug „nulaižytas“ ir neatspindi bendro automobilio silueto.

Tą patį būtų galima pasakyti ir apie „Ford Fiesta“ dizaino visumą. Priekinė automobilio dalis traukia akį ir sukuria prabangesnio automobilio įspūdį, tačiau vienatūrio siluetą užbaigia blanki galinė dalis, o tiksliau – nuobodūs galiniai žibintai. Nepaisant to, esu įsitikinęs, jog gražiausio miesto automobilio konkurse pirmąją vietą iškovotų „Ford Fiesta“, ypač „ST-Line“ arba „Vignale“ modifikacijos.

Aivaro Grigelevičiaus nuotr./„Volkswagen Polo“ prieš „Ford Fiesta“

Aukštesnis lygis

Norint savo kailiu pajusti, kaip labai pasikeitė maži automobiliai, užtenka tiesiog įsėsti į „Fiesta“ arba „Polo“. Nepaisant skirtingų eksterjerų, šių dviejų hečbekų viduje galima įžvelgti tam tikrų panašumų.

Pavyzdžiui, didžiąją dalį funkcijų galima valdyti centrinėje konsolėje viršuje esančiais lietimui jautriais ekranais, oro kondicionieriaus darbą – beveik lygiagrečiai pavarų svirčiai įrengtais mygtukais. Skirtumai slypi vairuotojo vietos įrengime ir interjero erdvėje.

Įsėdęs į „Polo“ pasijunti kaip namie – jokių rimtesnių priekaištų dėl matymo lauko, ergonomikos ar vairo bei sėdynių reguliavimo galimybių.

„Fiestoje“ vairuotojo sėdynė kiek aukščiau negu „Polo“. Sėdynės su geresniu šoniniu prilaikymu (jos taip pat kietesnės), vairas – mažesnio skersmens.

Kadangi „Polo“ už savo konkurentą yra ilgesnis ir platesnis, erdvės skirtumą akivaizdžiai pajusite sėdėdami ant galinių sėdynių ir lygindami bagažinės tūrį. „Polo“ su 351 litro (nuleidus galine sėdynes – 1125 litrų) bagažinės tūriu pranoksta savo konkurentą, kuris gali pasiūlyti 303 litrų (nuleidus galines sėdynes – 1093 litrų) erdvę.

Aivaro Grigelevičiaus nuotr./„Volkswagen Polo“ prieš „Ford Fiesta“

3 cilindrų burzgimas

Mažo darbinio tūrio benzininiai varikliai tokio tipo automobiliuose nėra naujiena, ypač „Fiestoje“. Praėjusios kartos „Fiesta“ su žymiuoju „Ecoboost“ agregatu demonstravo savybes, kurios yra būdingos didesnio tūrio motorams. Į mūsų rankas patekusi „Fiesta“ su 1 litro, 100 arklio galių išspaudžiančia širdimi tik dar kartą patvirtino, jog tai yra vienas geriausių mažo darbinio tūrio variklių rinkoje.

Trijų cilindrų motoras į darbą kimba tachometro rodyklei pasiekus 1400 aps./min. ir užtikrina tolygią automobilio akceleraciją iki pat to momento, kai bandote pralaužti tachometro lubas. Smagiausia yra tai, jog šis variklis yra gana lankstus ir universalus skirtingose situacijoje. Mieste – jis gyvybingas, žvitrus, skleidžiantis riaumojimo garsus, o užmiestyje – jis aprimsta ir keliauja nusnūsti. Didžiausias šio variklio trūkumas – apetitas benzinui.

Važinėdami trumpomis distancijomis mieste, pasiruoškite 8 litrų vidutinėms sąnaudomis 100 kilometrų. Užmiestyje situacija pagerėja. Sąnaudų vidurkis nukrenta iki 5,9–6,5 litro 100 kilometrų.

„Polo“ montuojamas trijų cilindrų variklis demonstruoja visiškai kitokį charakterį. Jis skleidžia mažiau vibracijų, variklio skleidžiamas garsas ausis pasiekia tik tuomet, kai stipriau paspaudi akceleratoriaus pedalą. Visais kitais atvejais – bauginanti tyla.

Aivaro Grigelevičiaus nuotr./„Volkswagen Polo“ prieš „Ford Fiesta“

95 arklio galias išvystančio variklio dinamika nėra tokia žaisminga ar skatinanti keisti važiavimo režimą, tačiau panašu, jog 1 litro motoras buvo tobulinamas taip, jog kuo mažiau kvaršintų galvą viduje sėdintiems keleiviams.

Eiklumu „Volkswagen“ variklis savo varžovui nusileidžia, tačiau vokiškas hečbekas turi labai rimtu kozirį – fantastiškai veikiančią „DSG“ 7 laipsnių pavarų dėžę, kurios veikimo algoritmas ir žaibiška reakcija tempia 95 arklio galių variklį už ausų ir priverčia neatsilikti nuo dinamiškesnio, daugiau gyvybės turinčio, „Ecoboost“ motoro.

Kadangi „Polo“ turi ne šešių, o septynių laipsnių pavarų dėžę, tai puikiai atsispindi vidutinėse degalų sąnaudose. Mieste, važinėjant trumpus atstumus, vidutinių degalų sąnaudų rodikliai nepakildavo aukščiau kaip 6,8 litro, o užmiestyje be didelių pastangų sugebėjome pasiekti 4,9–5,5 litro sąnaudas 100 kilometrų.

Skirtingos interpretacijos

„Ford“ ir „Volkswagen“, kurdami naujos kartos hečbekus, nesistengė kopijuoti savo aršiausio konkurento – atvirkščiai. Abiejų skirtingų kompanijų inžinieriai turėjo savo požiūrį į tai, kaip reikia sukonfigūruoti miesto džiunglėms skirtų automobilių pakabas.

Teoriškai, abu automobiliai mieste ir užmiestyje turėtų elgtis identiškai, tačiau, kaip ir daugelis teorijų, jos realiame gyvenime neveikia: „Fiesta“ ir „Polo“ tuos pačius asfalto lopinėlius įveikia skirtinga maniera.

„Fiesta“ šioje kompanijoje elgiasi kaip jaunatviškesnis, energingesnis, žvitresnį vairavimo stilių propaguojantis miesto mažylis. Vikresnis vairo mechanizmas ir jautresnis akceleratoriaus pedalas sukuria nenuobodaus, azartiško automobilio įspūdį, o tai yra tikras privalumas – ypač tiems, kurie automobiliuose ieško emocijų. Akivaizdu, jog brandesnė automobilio išvaizda neprivertė „Ford“ inžinierių pro langą išmesti didžiausio „Fiesta“ kozirio – dinamiškumo ir paklusnumo posūkiuose.

„Polo“ elgiasi kitaip. Kaip ir vyresnysis brolis „Golf“, taip ir „Polo“ kelyje elgiasi santūriai ir užtikrintai su užuominomis į tai, jog „Polo“ patiks tiems, kas vertina komfortą ir tylų pakabos darbą. Norint apibūdinti „Polo“ elgesį, užtektų dviejų žodžių – saugu ir nepretenzinga.

„Volkswagen Polo“ prieš „Ford Fiesta“

+31

Išaugo automobiliai, išaugo ir kainos

Europiečiai dievina miesto automobilius, todėl nenuostabu, jog „Ford“ ir „Volkswagen“ į savo mažylius pradėjo montuoti milžinišką kiekį saugumo įrangos ir komforto įrangos priedų, kurie prieš 5–10 metų priklausydavo tik aukštesnės klasės ratuočiams. Norite pavyzdžių? Kelio ženklų atpažinimo sistema, vairuotojo nuovargio stebėjimo sistema, eismo juostos išlaikymo sistema, pėsčiųjų atpažinimo sistema – visa tai ir dar daugiau galima surasti šių dviejų automobilių papildomos įrangos sąrašuose.

Didžiausia problema yra ta, jog aukščiausių komplektacijų lygių egzemplioriai gali kainuoti tarp 18 000–20 000 eurų, o tai yra „Focus“, „Golf“ ar net kuklesnės komplektacijos „Mondeo“ bei „Passat“ teritorija.

Mūsų bandymuose dalyvavę egzemplioriai gali būti puikūs pavyzdžiai. „Highline“ komplektacijos, 95 arklio galių benzininį variklį ir automatinę pavarų dėžę turintis „Polo“ su keliais papildomais priedais iš „Aš neturiu kur dėti pinigų“ katalogo kainavo 20 834 eurus.

„Fiesta“ į mūsų bandymą atvyko turėdama pakankamai turtingą komforto įrangos sąrašą, 100 arklio galių išvystantį 1 litro darbinio tūrio benzininį variklį ir automatinę pavarų dėžę. Teste dalyvavęs egzempliorius į naujus namus iškeliautų už 16 300 eurų. „Ford“ atstovai skelbia, jog „Fiesta“ su „Titanium“ komplektacija Lietuvoje kainuoja nuo 18 732 eurų, neįskaičiuojant papildomos įrangos.

Verdiktas

Maži automobiliai dar niekada nebuvo tokie geri. Tiek „Fiesta“, tiek „Polo“ atrodo ir elgiasi kaip gerokai aukštesnės klasės automobiliai. Tai komplimentas modeliams, kurie kadaise buvo skirti tik miesto gatvėms, tačiau aukštesnės klasės savybės reikalauja aukų. Potencialūs „Fiesta“ ir „Polo“ vairuotojai, norėdami išgauti maksimalų efektą, privalės pinigines atverti labai plačiai.