Kildamas į didesnes nei Monblano, aukščiausios Alpių smailės, aukštumas automobilis mėgina pasiekti tikslą, susidurdamas su 250 km/val greičio vėju, pūga, veriančia saulės šviesa ir lietumi – visas šias ekstremalias oro sąlygas vos mygtuko paspaudimu galima sukurti pažangiausiame Europoje Aplinkos tyrimų centre Kelne.
Futbolo aikštės dydžio teritorijoje „Ford“ automobilių bandymams sukuriamos bet kurios pasaulio vietos sąlygos, nuo karščiu alsuojančios Sacharos dykumos iki stingdančiu šalčiu bauginančio Sibiro ar kiaurai persmelkiančia drėgme kvėpuojančios Kosta Rikos.
Nuo kalnų iki dykumos
Tropinėje „Ford“ Aplinkos tyrimų centro zonoje dėmesys sutelkiamas į santykinės oro drėgmės matavimus – dirbdami tokiomis sąlygomis, inžinieriai ir jų kūriniai – automobiliai – panyra į klampią, tirštą saunos drėgmę. Žmonės – jautrūs drėgmei, jai gali būti neatsparios ir transporto priemonės. Būtent todėl „Ford“ nori įsitikinti, kaip automobiliai pasirengę atlaikyti drėgmę tiek šalčio, tiek karščio sąlygomis.
Bandymų centre gali būti pasiekiamas nuo 10 iki 95% oro drėgnumas. Inžinieriai gali nesunkiai „iškviesti“ lietų, kad įsitikintų, kaip greitai užrasoja langai bei patobulintų valytuvų darbą, siekdami kuo geriausio matomumo vairuojant tropinėje zonoje.
„Orų fabrike“ „Ford“ automobiliai gali būti testuojami ir smegenis tirpdančio karščio sąlygomis. Sacharos dykumoje temperatūra gali užkopti beveik iki 50 laipsnių Celsijaus. Kelno „orų fabrikas“ žengia toliau: čia aplinka gali būti įkaitinta iki 55 laipsnių Celsijaus, tai tik 1,7 laipsnio žemesnė karščio riba nei aukščiausia kada nors pasaulyje užfiksuota oro temperatūra. Visi „Ford“ automobiliai išmėginami tokio karščio sąlygomis.
Dviejuose vėjo tuneliuose „Ford“ Aplinkos tyrimų centre įrengti 28 prožektoriai, juose įmontuotos 4000 vatų stiprumo lempos. Šie prožektoriai gali imituoti galingas saulės spindulių atakas, kurios testuojant reikalingos tam, kad inžinieriai įsitikintų, per kiek laiko atvėsinamas automobilio salonas. Be to, siekiama išmėginti automobilio galimybių ribas: tikrinama, kaip ekstremalus karštis veikia variklio veikimą, kaip veikia jo vėsinimo sistemos, stebima, ar nėra motoro perkaitimo rizikos.
Everesto Šiaurinė bazinė stovykla yra 5 200 metrų aukštyje. Į tokį patį aukštį galima „įvažiuoti“ „Ford“ Aplinkos bandymų centre – neįtikėtina, bet Kelne atsirado viršūnė, aukštesnė už Monblaną. Šiomis sąlygomis tikrinamas „Ford“ automobilių atsparumas ir patvarumas įvairiomis aukščio sąlygomis.
Aukščio laboratorijoje specialistai automobilį iš 100 metrų žemiau jūros lygio gali nusiųsti į 5 200 metrų aukštį, pakeliui imituodami 120 km/val vėjo greitį. Pradėjus spausti aukščiui būdingam šalčiui, patvarumo testai leidžia įsitikinti, kad automobilio skysčiai nesiveržia iš savo rezervuarų didėjančio slėgio sąlygomis. Aukščio išbandymai gali būti derinami tiek su šalčio, tiek su karščio sąlygomis – „orų fabrikas“ leidžia oro temperatūrą keisti nuo -40 iki +55 laipsnių Celsijaus.
Vidutinė oro temperatūra žiemą Rytų Sibire siekia apie 40 laipsnių Celsijaus žemiau nulio. Kelne tokį speigą galima patirti kiaurus metus, ši dalia ištinka ir visus „Ford“ automobilius, tikrinant jų patvarumą aršiausiomis žiemos sąlygomis.
„Ford“ Aplinkos tyrimų centras – vienintelė vieta Vokietijoje, kurioje Kalėdos tikrai bus snieguotos, bet sniego galima tikėtis ir liepą. Imituodami arktinį šaltį, inžinieriai įsitikina, kaip sparčiai atšyla automobilio langai, keičiantis oro temperatūrai. Jie patikrina šalčio įtaką variklio užvedimui ir įsitikina, per kiek laiko įšyla salonas. Panorėję jie gali prišaukti sniegą ir pasižiūrėti, kaip ir kiek jo kaupiasi ant automobilio stogo, taigi – ir kiek sniego nukrenta vairuotojui ant galvos, kai jam pūgos metu tenka išlipti iš automobilio.
Įspūdingas pastatas
„Ford“ Aplinkos tyrimų centro pagrindinis plotas siekia 5 500 kvadratinių metrų – tai futbolo aikštės plotas pagal FIFA standartus. Bendras plotas siekia 9 900 kvadratinių metrų – jau beveik dvi futbolo aikštės. Pastato tūris – 51 194 kubiniai metrai, arba 91 vidutinio dydžio šeimos namas.
Pastatas aprūpintas 11 megavatų elektros energijos tiekimu – tokia srovė sėkmingai aprūpintų nedidelį miestelį, kuriame gyvena 2 400 žmonių. Statant „orų fabriko“ vėjo tunelius, panaudota apie 600 tonų plieno – iš tokio kiekio būtų galima pagaminti 2 000 „Ford Fiesta“ kėbulų.
