„Sutikčiau, kad reikėtų paspartinti ir tikrai ministerija turėtų rasti sprendimą, kaip tą reikėtų padaryt“, – spaudos konferencijoje Utenoje žurnalistams sakė patarėjas.
„Jeigu ministerija sugeba spręsti, sakykim taip, sudėtingus klausimus prie pat Vilniaus, tai galbūt galėtų ir prioritetiniams kelias pasiūlyti sprendimą, kaip sutvarkyti ir rekonstrukciją užtikrinti“, – teigė jis.
Pasak J.Neverovičiaus, sostinę su Utena jungiantis kelias tapo „politinių ir korupcinių įvykių auka“, tačiau tai nėra pateisinama, ieškant sprendimų dėl spartesnės rekonstrukcijos.
„Matom, koks tas kelias yra ir tai yra nepriimtina (...) Suprantam, kad jis gal tapo auka tų politinių ir korupcinių įvykių, kurie prieš kelerius metus buvo, tačiau tai ne pasiteisinimas, kad dabar būtų galima nespręsti tos problemos“, – tvirtino J.Neverovičius.
Kelio rekonstrukcijos projektas minimas koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje. Joje buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis kaltinamas paėmęs 106 tūkst. eurų kyšį iš koncerno „MG Baltic“ buvusio viceprezidento Raimondo Kurlianskio už įtaką, Seime svarstant nutarimą dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos, Vartojimo kreditų įstatymo pataisas bei parenkant vietą Jono Basanavičiaus paminklui Vilniuje.
Prezidentas G.Nausėda kartu su daugiau nei 20 patarėjų antradienį dirbo Utenos regione: lankėsi Utenoje ir Dusetose. Į Uteną šalies vadovas kartu su komanda irgi atvyko šiuo betoniniu keliu.
Rugsėjį susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius teigė, kad kelio rekonstrukcija yra spartinama, tačiau Kelių direkcija nurodė, kad ją ketinama baigti iki 2030-ųjų metų.
Tuo metu kiti Seimo nariai tai kritikavo sakydami, kad gyventojai skundžiasi, nes kelią Vilnius–Utena buvo žadama suremontuoti greičiau.
Šiuo metu šis kelias rekonstruojamas atskirais nedideliais kelių kilometrų ruožais.
1985 metais pastatyto kelio, kurio danga pagaminta iš cementbetonio, priežiūra nuolat brangsta, nes ji yra sutrūkinėjusi, atsinaujina plyšiai, deformuojasi siūlės.
