Pardavėjams trūksta žinių
„Nėra vaistų, kurie neturėtų šalutinio poveikio“, – tikina Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė Jūratė Kulberkienė. Anot jos, net ir, atrodytų, nekaltos gerklės skausmą mažinančios tabletės, jas vartojant netinkamai arba perdozavus, gali sukelti komplikacijų. Nors tokių atvejų tikimybė minimali, ji vis tik egzistuoja, tad žmonių sveikata rizikuoti nevalia.
Išvada viena – net ir tais vaistais, kurie parduodami be gydytojo recepto, prekiauti gali tik atitinkamų žinių turintys žmonės.
„Čia problemos nėra – degalinių operatoriai būtų apmokyti, lankytų kelių mėnesių trukmės kursus“, – sako Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius.
Tačiau ar užtenka tų kelių mėnesių? Lietuvos farmacijos sąjungos viceprezidentas Kęstutis Ramanauskas kategoriškas: „Neįmanoma per kelis mėnesius išmokti to, ką farmacininkai mokosi penkerius metus. Tai – pagrindinis argumentas prieš vaistų prekybą degalinėse.“
Jam pritaria ir J.Kulberkienė, teigdama, kad farmacijos specialistams neužtenka vien turėti išsilavinimą patvirtinantį dokumentą – reikalingas ir tolimesnis šių žmonių mokymas.
Sandėliavimas – ypatingas
Jeigu būtų parengtas vaistų, kuriuos leidžiama pardavinėti degalinėse, sąrašas, aiškumo šioje srityje padaugėtų. Būtų aišku, kokių žinių reikia žmogui, norinčiam pardavinėti, tarkime, 20 skirtingų nereceptinių vaistų. Ir ar jam reikia tokių pačių žinių kaip vaistininkui, kurio lentynose – keli šimtai ar tūkstančiai skirtingų medikamentų.
Vaistų sandėliavimo reikalavimai yra griežtai reglamentuoti. Ar degalinės pajėgtų jų laikytis?
Lenkijoje visus reikalavimus atitinka ir vaistais prekiauja vos keli procentai šalies degalinių.
Pavyzdžiui, kiekvienoje degalinėje, priklausomai nuo parduodamų vaistų, reikėtų įrengti kelias papildomas sandėliavimo patalpas, jose palaikyti tam tikrą temperatūrą.
Beje, vienus vaistus reikia laikyti šaltai, o kitus – kambario temperatūroje.
Vaistai pakeistų svaigalus
Diskusija dėl nereceptinių vaistų pardavimo degalinėse piką buvo pasiekusi prieš trejus metus. Tuometinis Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas Antanas Matulas buvo iškėlęs idėją, kad vaistų pardavimas degalinėms galėtų kompensuoti nuostolius, kuriuos jos patyrė uždraudus naktimis prekiauti alkoholiu.
„Jeigu degalinės gauna leidimą pardavinėti vaistus, tegul vaistinės prekiauja degalais“, – svarstant šią idėją buvo nuskambėjęs net ir toks pasiūlymas. L.Vosylius šypsodamasis tikina, kad tam teisinių kliūčių nėra – tik vaistinės turi gauti visas reikalingas licencijas ir užtikrinti pardavimo sąlygas.
Kitų šalių patirtis
Kaimyninėje Lenkijoje panašių diskusijų nekyla – yra parengta įstatymų bazė, reikalinga vaistų prekybai degalinėse. Tačiau ten visus reikalavimus atitinka ir vaistais prekiauja vos keli procentai šalies degalinių.
Vaistų galima rasti ir Portugalijos bei Italijos degalinėse. Tačiau jie išrikiuoti ne šalia bandelių ar automobilinių prekių – vaistams įrengti atskiri skyriai, kuriuose dirba specialistai.
Vokietijos degalinėse atskirų vaistų skyrių nėra, tačiau jų pardavėjai yra specialiai mokomi, laiko egzaminus.
