Siekdami patikrinti, kiek gamintojų pateikiami įsibėgėjimo duomenys yra realūs, komisijos nariai jau ne pirmus metus greičiausius dalyvius nugabena į Kačerginės „Nemuno žiedą“ ir jų galimybes išmatuoja su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) specialistais ir jų turima tikslia įranga.
Naudojamas pagreičio jutiklis
„Matuojame įsibėgėjimą iki 100 km/val. Jo trukmei nustatyti buvo naudotas specialus prietaisas, kurio veikimas pagrįstas veikiančio pagreičio matavimu. Reikiami palyginamieji dydžiai, įsibėgėjimo trukmė ir kelias, yra iškart išskaičiuojami iš išmatuotos pagreičio charakteristikos“, – bandymų metodiką apibūdino VGTU lektorius, dr. Vidas Žuraulis.
Jis pabrėžė, kad pats matavimo metodas ir duomenų perskaičiavimas reikšminių paklaidų rezultatams nedaro, tačiau prieš matavimą yra svarbu prietaisą tiksliai primontuoti automobilyje.
Įsibėgėjimo bandymams buvo pasirinkta dalis „Nemuno žiedo“ tiesiosios. Vėjas bandymų metu buvo silpnas, kelio danga – tolygi, tačiau dėl maksimalaus tikslumo automobiliai važiavo į abi puses, o galutinis rezultatas – visų bandymų vidurkis. Automobiliai taip pat turėjo to paties modelio žiemines „Continental“ padangas. Tačiau dėl drėgno asfalto paviršiaus buvo galima įtarti, jog rezultatai realybėje bus prastesni nei tie, kurie pateikiami gamintojų dokumentuose.
Kaip parodė realūs bandymai, taip nebuvo. Daugelio automobilių rezultatai atitiko nurodytus gamintojų, o keli buvo dar greitesni.
Elektromobilis – kitoje dimensijoje
Visus automobilius testavo vienas žmogus – „Lietuvos metų automobilio 2019“ komisijos narys Linas Butkus.
„Sulaukėme to laiko, kad beveik visi greičiausi automobiliai yra miesto visureigiai. Visi varomi keturiais ratais, visi išskyrus vieną turi dyzelinius variklius. Netgi keturi tarp greičiausiųjų patekę modeliai turi tą patį dyzelinį variklį, analogišką pavarų dėžę ir keturių varančių ratų transmisiją. Tačiau penktasis, elektromobilis, yra visai kitoks. Elektra yra kitas matmuo, jie įsibėgėja kur kas greičiau“, – apibendrino L.Butkus.
Vienintelis tarp greičiausiųjų patekęs „Jaguar I-Pace“ turi 400 AG ir 700 Nm pasiekiantį elektrinį variklį, kuris visureigį iki 100 km/val. iššauna per 4,8 sek. Patikrinus realiomis sąlygomis, gautas skaičius nenuvylė – 4,86 sek.
2-5 vietas pasidalijo tą patį 3 litrų darbinio tūrio, 6 cilindrų dyzelinį 286 AG bei 600–620 Nm pasiekiantį variklį turintys „Volkswagen Group“ koncerno modeliai: „Audi A6, „Audi A7“, „Audi Q8“ bei „Volkswagen Touareg“.
„Audi A6“ nurodytas įsibėgėjimo laikas iki 100 km/val. – 5,5 sek., o bandymų metu L.Butkui pavyko užfiksuoti 5,43 sek. – tai vokiškam sedanui užtikrino antrąją vietą. „Audi A7“ liko trečias su 5,74 sek. (gamintojo nurodomas laikas – 5,7 sek.), ketvirtas – „Volkswagen Touareg“ (realus rezultatas – 5,83 sek., gamintojo duomenys – 6,1 sek.), o penktas – „Audi Q8“. Jo įsibėgėjimas iki 100 km/val. truko 6,49 sek., o „Audi“ nurodo, kad toks spurtas turėtų trukti 6,3 sek.
Į bandymus negalėjo atvykti dar vienas vokiškas dyzelinis automobilis – BMW X5. Jo nurodomas įsibėgėjimo laikas iki 100 km/val. yra 5,2 sek., tad šis modelis atrodė kaip realus pretendentas užimti antrąją vietą.
„Pats įsibėgėjimas iki 100 km/val. yra keistas matmuo, tačiau visi gamintojai jį nurodo. Automobiliams paprastai reikia pagreitėti nuo 0 iki 50 km/val., nuo 50 iki 80 ar nuo 70 iki 120 – tai kur kas dažnesni ir kasdieninėms situacijoms artimesni diapazonai, tačiau gamintojai ne visada juos pateikia ir 0-100 yra patogiausias norint vieną automobilį palyginti su kitu“, – teigė L.Butkus.
Kiekvienas automobilis buvo bandomas tomis pačiomis sąlygomis – išjungus klimato kontrolę, garso aparatūrą ir kitas energiją vartojančias sistemas. Visuose automobiliuose įjungtas sportinis režimas, o traukos kontrolė – dalinai išjungta.
