Gamtos teršimas senomis padangomis – problema, pasikartojanti metai iš metų. Kodėl žmonės atsikrato jomis nelegaliai? Ekologiškos kultūros asociacijos (EKA) rinkodaros vadovas, vienas iš gamtos švarinimo akcijos „Darom“ organizatorių Marius Tarvydas įžvelgia kompleksą priežasčių: tai ir papildomi mokesčiai autoservisuose, atliekų surinkimo taškų stygius, informacijos trūkumas, žmonių kultūra, įpročiai.
Nors įstatymas numato, kad automobilių servisai, kuriuose vairuotojai perka naujas padangas, senas privalo priimti nemokamai, dažnai už tai imamas simbolinis mokestis.
Todėl dalis vairuotojų renkasi paprasčiausią būdą – atsikrato nereikalingos naštos pakelėje ar prie buitinių atliekų konteinerių.
„Kalbant apie servisus, jie neturėtų rinkti mokesčių iš gyventojų. Nes mes, kaip vartotojai, už padangų utilizavimą sumokame jas įsigydami. Taigi neturėtume už jų utilizavimą mokėti antrą kartą“, – teigia M.Tarvydas.
Senų padangų „saugyklų“ neretai galima rasti ir greta garažų bendrijų. Išradingesni tautiečiai net sugalvoja senomis padangomis dekoruoti gėlių darželius po langais.
„Padangų irimas labai ilgas procesas, jos teršia žemę ir aplinką. Dar baisiau, kai vaikai suridena padangas į vandens telkinius, ten jos pūva, teršia vandenį“, – teigia M.Tarvydas.
Trūksta atsakomybės
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Padangų keitimas |
„Žmonės visomis atliekomis atsikrato pačiu paprasčiausiu būdu, ir padangos ne išimtis. Nematydami prasmės vežti kažkur jas priduoti, tiesiog išmeta jas gamtoje. Manau, kad tai ir tinginystė, ir nesusimąstymas, ir atsakomybės neturėjimas, ir kultūros nebuvimas“, – sakė M.Tarvydas. Anksčiau „Eurobarometro“ atlikta apklausa parodė, kad net 87 proc. lietuvių rūpi aplinkosaugos problemos, tačiau tik 17 proc. apklaustųjų patys ką nors yra padarę saugodami gamtą. Taigi žmonių deklaruojamos vertybės ir realūs darbai skiriasi.
M.Tarvydo nuomone, siekiant išspręsti šią problemą vien padidinti atliekų pridavimo aikštelių skaičiaus nepakaktų – reikėtų platinti informaciją, šviesti žmones, taip pat svarbu įgyvendinti prevencinius veiksmus: „Tarkime, jei kas nors pamato, kad žmogus nelegaliai atsikrato padangų ar kitų atliekų, neturėtų likti abejingas ir apie tai pranešti, o nusikaltimą darančiam asmeniui už tai turėtų grėsti finansinė atsakomybė.“
Keis įstatymus
Padangų atsikratymo gamtoje problemą Aplinkos ministerija gerai žino, tačiau didesnių postūmių iki šiol nebuvo atlikta.
Žmonės visomis atliekomis atsikrato pačiu paprasčiausiu būdu, ir padangos ne išimtis.„Dabar gyventojai panaudotas padangas gali pristatyti į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Taip pat savivaldybėse periodiškai organizuojami apvažiavimai, kurių metų iš gyventojų surenkamos naudotos padangos, kitos didelių gabaritų atliekos. Be to, gyventojas naudotas padangas gali palikti autoservise keisdamas jas naujomis“, – teigė Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vyr. specialistė Neringa Paškauskaitė.
Ji pripažino, kad gyventojams galiojanti tvarka gali būti nepatogi, tad jie atsikrato padangomis „savais būdais“.
Siekiant sumažinti aplinkos teršimą padangų atliekomis, Aplinkos ministerija parengė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų projektą. Šiuo metu Seimo komitetuose svarstomas projektas numato, kad žmonės panaudotas padangas galės nemokamai pristatyti ne tik į specialias atliekų aikšteles, bet ir į padangų platinimo vietas, autoservisus. Padangų platintojai jas turės perduoti atliekų tvarkytojui, be to, prekybos vietose turės būti pateikiama informacija vartotojams, kaip jie gali atiduoti padangų atliekas platintojams. Numatoma, kad šie įstatymo pakeitimai galėtų įsigalioti nuo kitų metų.
Plės aikštelių tinklą
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Padangų keitimas |
Vilniuje tėra viena vieta, kur galima nemokamai atiduoti nereikalingas padangas – tai Gariūnų g. 71 įsikūrusi stambių gabaritų atliekų priėmimo aikštelė. Čia vienas asmuo gali palikti daugiausia 5 naudotas lengvųjų automobilių padangas.
Vilniaus miesto savivaldybė planuoja dar šįmet atidaryti daugiau atliekų surinkimo taškų.
„Kol kas tos aikštelės dar tik planuojamos. Iš viso numatyta įrengti 11, šiuo metu derinami žemės sklypai ir kt. Tačiau tikimės, kad jau šiais metais penkios iš jų bus pradėtos eksploatuoti“, – sakė savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Jaroslavas Čaplia.
Viliamasi, kad atidarius papildomų aikštelių situacija pagerės. O kol kas nelieka nieko kito, kaip fiksuoti populiariausius padangų atsikratymo „taškus“ ir juos valyti.
| PADANGŲ KEITIMO KAINOS | |
| KEMI | 80 Lt |
| Utilizavimui priima | Nemokamai |
| „Melga” | 96 Lt |
| Utilizavimui priima | Nemokamai |
| „Gralis” | 60 Lt |
| Utilizavimui priima | 5 Lt už vnt. |
| Gariūnų autoturgus | 50-80 Lt |
| Utilizavimui priima | 5-10 už vnt. |
Paslauga mokama
Senas padangas iš autoservisų surenka atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovė „Žalvaris“. Tačiau už šią paslaugą reikia mokėti apie 380 Lt už toną arba maždaug 4 Lt už vieną padangą. Taigi sunku tikėtis, kad autoservisai iš klientų padangas priims nemokamai.
Bendrovės „Žalvaris“ viešųjų ryšių vadovė Janina Melnikovienė teigė, kad visi padangas keičiantys autoservisai privalo priimti iš klientų senas nusidėvėjusias padangas. Tiesa, kas yra nusidėvėjusi padanga, ir kas turi nustatyti padangų nusidėvėjimo lygį, teisės aktai neapibrėžia.
„Kas vieniems yra visiškai nusidėvėjusi padanga, kitiems dar tinkama naudojimui ar restauracijai. Taigi ar padangas autoservisas privalo priimti utilizavimui ar ne, ar taikys papildomą mokestį, priklauso nuo autoserviso darbuotojų bei klientų“, – teigė J.Melnikovienė.
Mala ir perdirba
Senas susidėvėjusias padangas Lietuvoje perdirba įmonės „Metaloidas“ bei „Torgita“.
Šiauliuose įsikūrusi bendrovė „Metaloidas“ padangas mechaniniu būdu mala, atskiria gumą nuo metalo ir tekstilės. Metalas keliauja į supirktuvę, tekstilė utilizuojama, o iš gumos gaminami įvairūs produktai. „Iš padangų gumos mes patys gaminame du produktus – gumines granules ir guminę dangą. Granulės yra naudojamos lieti bėgimo takams stadionuose, dirbtinės dangos futbolo aikštynams, o guminė danga tiesiama vaikų žaidimo aikštelėse, teniso kortuose ir panašios paskirties objektuose“, – sakė įmonės atstovas Dinas Pranskaitis.
Padangas kaip kurą deginimui naudoja bendrovė „Akmenės cementas“. Jų krosnyse degančių padangų sukurta energija naudojama statybinio cemento gamybai.
Panašios padangų atliekų tvarkymo technologijos naudojamos ir kitose Europos šalyse.
