Gamintoja seka kitų Japonijos bendrovių – „Honda“ ir „Nissan“ – pavyzdžiu. Pastarosios taip pat nusprendė inicijuoti naujų modelių gamybą Didžiojoje Britainijoje nepaisydamos „Brexit“ keliamų grėsmių, teigia „Financial Times“.
„Toyota“ taip pat pranešė, kad naujam modeliui naudos daugiau variklių, gaminamų Šiaurės Velse esančioje Disaido gamykloje.
Pasak Johano van Zylio, „Toyota Europe“ prezidento, 85 proc. Didžiojoje Britanijoje pagamintų automobilių salyną palieka ir yra eksportuojami į žemyninę Europos dalį. Tad, pasak jo, laisva ir netrukdoma prekyba tarp ES bei britų bus itin svarbi koncerno ateičiai.
Nors britų vyriausybė yra pažadėjusi paramą automobilių gamybos sektoriui, investicijos čia sumenko kone dukart. Po 2016 m. birželį vykusio referendumo, kai investicijos į sektorių siekė 1,7 mlrd. svarų sterlingų, 2017 m. užfiksuotos vos 1,1 mlrd. svarų sterlingų dydžio investicijos. 2015 m. investicijos šiame sektoriuje siekė 2,5 mlrd. svarų sterlingų.
2016 m. spalį „Nissan“ paskelbė gaminsianti naujus „Qashqai“ ir „X-trail“ modelius Sanderlando gamykloje, BMW nusprendė elektrinį „Mini“ gaminti Oksfordo gamykloje, nors šiam ir naudos Vokietijoje gaminamas baterijas. „Honda“ nusprendė savo „Civic“ gaminti Didžiojoje Britanijoje turimoje gamykloje dar prieš „Brexit“, tad dėl kito modelio gamybos galės apsispręsti per ateinančius kelerius metus.
Atviru klausimu išlieka „Vauxhall Astra“, arba britiškojo „Opel Astra“, gamyba. Sprendimą per ateinančius porą metų čia turėtų priimti naujoji „Opel“ savininkė PSA grupė, taip pat valdanti „Peugeot“ ir „Citroen“ ženklus. Koncernas turi nemažai gamyklų žemyninėje Europos dalyje, kuriose galėtų gaminti „Astra“ modelį.
„Toyota“ sprendimas gaminti naują „Auris“ Didžiojoje Britanijoje padės išsaugoti apie 3 000 darbo vietų tiek Derbišyro, tiek Disaido gamyklose, kurios per metus pagamina 4 mln. automobilių ir 5 mln. variklių.