Atsižvelgė į keleivių poreikius
„Jau gerą dešimtmetį draugaujame su dviratininkais. Anksčiau vis sulaukdavome skundų, kad autobusai nepritaikyti vežti didesnį kiekį dviračių, todėl vienoje parodoje atkreipėme dėmesį į demonstruojamus laikiklius. Tada ir gimė idėja, kurią pamažu puoselėjome, vystėme, o visai neseniai – sėkmingai įgyvendinome“, – paklaustas, kas lėmė sprendimą imtis pokyčių, atsakė „Kautros“ generalinis direktorius L.Skardžiukas.
Anot jo, keliauti dviračiais į pajūrį ar kurortinius miestelius ypač populiaru vasarą. „Nuo šiol, – džiugiai pranešė jis, – vykdami atostogauti, automobilį galite palikti namuose – dviračiu atvažiuokite į stotį ir patogiai įsitaisę autobuse, mėgaukitės prasidėjusiomis atostogomis.“
Pasinaudojusi „Viešojo transporto paslaugų prieinamumo didinimo“ priemone, ES fondų lėšomis įmonė autobusuose įrengė daugiau kaip 100 skirtingų dviračių laikiklių. Atsinaujinusiuose tarpmiestiniuose ir priemiestiniuose autobusuose galima gabenti 7 dviračius nenaudojant bagažinės erdvės.
Negalią turintiems asmenims tikisi pritaikyti daugiau autobusų
Kaip atskleidė L.Skardžiukas – tai ne vienintelė naujovė: „Penkiuose tarpmiestiniuose ir priemiestiniuose autobusuose buvo įrengti keltuvai ir rampos žmonėms, turintiems judėjimo negalią.“
„Šiandien miestuose dažniausiai kursuoja žemagrindžiai autobusai, tačiau turime pripažinti, kad tik vienetai priemiestinių ir tarpmiestinių autobusų buvo pritaikyti neįgaliesiems. Dėl to transporto priemones kasmet atnaujiname. Žinodami šią problemą nusprendėme penkiuose naujuose autobusuose įrengti specialius liftus, atlenkiamas rampas ir praplatinti duris. Tuo pat metu Susisiekimo ministerija paskelbė apie minėtą priemonę ir prisidėjo kompensuodama išlaidas. Tikimės, kad ši programa bus tęstinė, tuomet būtų galima negalią turintiems asmenims pritaikyti daugiau naujų autobusų“, – svarstė pašnekovas.
Anot jo, priemonės įgyvendinimas atsiejo apie 70 tūkst. eurų. L.Skardžiukas taip pat pabrėžė, kad labai svarbu, jog viešasis transportas būtų patogus ir tinkamas kiekvienam, nes tik taip visuomenę galima įtikinti automobilius pakeisti viešuoju transportu ir taip prisidėti prie taršos mažinimo.
Paklaustas, ar įdiegtos naujovės pasiteisino, „Kautros“ vadovas atsakė neabejodamas: „Taip, žinoma. Vien šiemet registruotų dviratininkų pervežėme apie 1500, o realus skaičius turėtų būti netgi dvigubai ar trigubai didesnis. Beje, iš keleivių sulaukėme ne vieno palaikančio, gero žodžio.“
Kaip paaiškino pašnekovas, į kelionę pasiėmus dviratį, papildomai mokėti nereikia – pakanka įsigyti važiavimo bilietą. Simbolinis mokestis, siekiant užtikrinti tvarką, taikomas tik iš anksto rezervuojant vietą.
Keliauti autobusu tapo paprasčiau
Šia priemone pasinaudojo ir „Toks“ bendrovė. Kaip paaiškino jos vadovas A.Indrašius, dviračių laikikliai įtaisyti net 39 tarpmiestiniuose autobusuose, kurie nuo šiol vienu metu gali vežti 7 dviračius. Judėjimo negalią turintiems asmenims pritaikyti 3 autobusai.
„Nuo šiol dviračio nereikia išardyti norint įdėti į bagažinę, taigi kelionės tapo gerokai paprastesnės – į norimą vietą atvažiavęs keleivis gali jį paprasčiausiai imti ir važiuoti“, – paaiškino jis.
„Priemonės, skirtos negalią turintiems žmonėms, taip pat gerokai palengvino keliones – keleivis gali lengvai įvažiuoti į autobusą ir saugiai keliauti neišlipdamas iš vežimėlio, nes tam yra skirta speciali, tvirtinama vieta“, – sakė A.Indrašius.
Be to, kaip paaiškino įmonės direktorius, trijuose autobusuose įdiegta garsinė ir vaizdinė keleivių informavimo sistema, skirta pranešti apie artėjančias stoteles. Pasak pašnekovo, tai padeda užtikrinti saugumą išlipant. Anot jo, būtent noras užtikrinti, kad kelionės būtų saugios kiekvienam keleiviui – paskatino pasinaudoti „Viešojo transporto paslaugų prieinamumo didinimo“ priemone. Jos įgyvendinimui iš viso skirta beveik 73 tūkst. eurų.
„Žinoma, – pabrėžė A.Indrašius, – 3 autobusai negali aptarnauti visų negalią turinčių keleivių, tačiau įmonė darbus planuoja pagal poreikius. Keleiviai šiomis priemonėmis jau naudojasi, sulaukiame teigiamų atsiliepimų.“
2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.
