Skaitytojas Žilvinas S. atsiuntė labai panašaus turinio laišką, adresuotą susisiekimo ministrui. Jis šią kelio atkarpą vadina „Ministro gėdos keliu“.
Gerbiamas Rokai Masiuli. Jums turėtų būti neapsakoma gėda važiuoti į Lietuvos pajūrį. Į kiekvieno „kieteko“ ir „katytės“ svajonių ir atradimų Palangą, į apdainuotą Palangą močiučių... O gėdos priežastis paprasta – 13–16 kilometrai kelio Klaipėda–Palanga. Jus, gerbiamas Ministre, kaip ir prieš tai buvusius, turėtų krėsti elektra ir pilvą raižyti neapsakomi skausmai, tokie pat skausmai kaip vargšus gyventojus, kai automobilių servisai skaudina jų pinigines už automobilių važiuoklės remontą.
Dviejų eismo krypčių, dviejų juostų kelias, praktiškai galintis vadintis magistrale, bet jame greitis ribojamas iki 70 km/h. Su didžiausia pagarba Lietuvos ūkininkams – daugelio jų laukai suarti lygiau, nei šis „magistralinis kelias“.
Garsiausios, populiariausios, „kietekų“ ir „katyčių“ traukos lenktynės, kiekvieną liepos mėnesį, jau 18 metų iš eilės priverčiančios išsikraustyti visus Palangos gyventojus į sodus (nes namus Palangoje juk reikia išnuomoti) sukviečia begalę autosporto meistrų. O jeigu esi dėl autosporto išprotėjęs vokietis, kuris savo BMW kamavosi kelte visą parą, kad nuvažiuotų pažiūrėti lenktynių, išvažiuoji iš kelto, prastovi prie Jakų žiedo dar pusvalandį, tada jau atrodytų oriai nuvažiuosi į savo išsvajotas lenktynes... Privažiuoji 13 km kelio ženklą ir tavo navigacija pasako: „Bitte lėčiau, Roką Masiulį krečia elektra.“
Kai net Vokietijos vieškeliai yra geresni nei tavo ką tik pamatytas Roko Masiulio Gėdos kelias. Trys kilometrai Roko Masiulio gėdos. Ir viskas tam, kad 3 dienas galėtum pasimėgauti vaizdu prie geresnio kelio nei Roko Masiulio trijų kilometrų gėdos kelias.
Ministerijos paaiškinimas
Susisiekimo ministro padėjėja Vytautė Smaižytė skaitytojui optimizmo nesuteikė. Tačiau pabandė atsakyti į klausimą, kodėl susiklostė tokia situacija ir kada ją būtų galima išspręsti.
„Deja, nekokybiškų kelių Lietuvoje turime tikrai daug – tai parodė kelių kokybės auditas, tai kasdien mato Lietuvos gyventojai ir svečiai. Vis dėlto lėšų stoka lemia, kad būtina aiški ruožų remonto prioriteto tvarka, LAKD planuoja šio ruožo remonto darbus štai tokia tvarka.
2019 m. yra planuojamas šio magistralinio kelio A13 Klaipėda–Liepoja remontas. Sureitingavus kelius pagal dangos būklės indeksą (DBI), šio kelio ruožas nuo 17,13 km iki 19,07 km yra 1 vietoje, o ruožas nuo 13,19 iki 16,33 km – 12 vietoje. Planavimas ir darbai bus vykdomi pagal Kelių statybos (rekonstravimo, remonto) planavimo metodiką atrinktus ir sudarytus sąrašus. Sąraše esantys keliai bus tvarkomi nuosekliai pagal eilės tvarką.
Pirmoje vietoje esantis ruožas turėtų būti sutvarkytas 2019 m. Magistralinių ir krašto kelių sąrašai pagal DBI bus paskelbti LAKD svetainėje artimiausiu metu. Taip pat yra sudarytas ir provėžų magistraliniuose keliuose tvarkymo sąrašas (pirkimas planuojamas šiais metais), į sąrašą patenka šie magistralinio kelio A13 ruožai: nuo 11,961 iki 13,102 km, nuo 13,355 iki 15,937 km, nuo 17,126 iki 17,348 km, nuo 17,511 iki 18,079 km, nuo 18,17 iki 19,072 km“.
Kodėl skiriasi abi kelio pusės?
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) patikslino, kodėl kelio Klaipėda–Liepoja ruožas (nuo 13 km) abiejose pusėse yra skirtingas. Važiuojant iš Klaipėdos į Palangą jis virsta „tarka“. O priešinga kryptimi – normalus.
Nes anksčiau senasis kelias Klaipėda–Palanga (dabar kelio A13 Klaipėda–Liepoja ruožas nuo Klaipėdos iki Palangos) buvo paprastas dviejų eismo juostų kelias. Vėliau, nusprendus jį rekonstruoti į 4 eismo juostų kelią, prie jau esamo kelio buvo nutiestos papildomos dar dvi vienos krypties kelio juostos. Todėl vienos ir kitos kelių pusės eismo juostos šiuo metu atrodo taip skirtingai. Kelio A13 Klaipėda–Liepoja ruože nuo 13 iki 15 km greitis ribojamas iki 70 km/val. dėl to, kad šis ruožas avaringas, čia dažnai patruliuoja pareigūnai ir matuoja automobilių greitį.
