Ilgas darbas, meilė automobiliams ir stiprus charakteris atvedė moterį į pergalę. Iš pirmo žvilgsnio Solveiga įprasta, niekuo neišsiskirianti žavi jauna moteris. Tačiau viduje ji nepaprastai įdomi asmenybė su daugybe įdomių istorijų. Apie tūkstančius kilometrų besitęsusias keliones, vairuotojų idealus, psichologijos mokslų pagrindus kasdieniame gyvenime ir apie tai, kodėl nepriimtų kvietimo draguoti mieste –pokalbyje su 2018-ųjų ir 2017-ųjų metų geriausia Lietuvos vairuotoja Solveiga Dambrauskaite.
– Visų pirma, kaip reaguoja žmonės, pamatę, jog juos vairuoti mokys jauna ir žavi dama?
– Turbūt lengva nuspėti – žmonės dažnai vadovaujasi stereotipais ir žiūri skeptiškai į jauną moterį, kuri mokys vairuoti. Dažnai klasėje tarp vyresnio amžiaus vairuojančių vyrų pašnibždomis išgirstu klausimą – „Ko ji gali mus išmokyti?“. Vis dėlto džiaugiuosi, jog tie patys patyrę vyrai po pamokos dažniausiai išeina pakeitę požiūrį ir net padėkoja už suteiktas žinias. O šiuo metu rašau knygą moterims apie vairavimą, kurioje pasidalinsiu patarimais ir padrąsinimais su skaitytojomis.
– Tai iš kur ta meilė automobiliams?
– Automobiliai patinka nuo vaikystės, tarp mano žaislų kartu su lėlėmis buvo ir ne vienas automobilis. Lenktyniaudavome su broliu, tiesdavome kelius, tačiau pirmasis rimtasis susidomėjimas atsirado sulaukus 18 metų, kai išlaikiau vairavimo egzaminus ir savo rankose turėjau vairuotojo pažymėjimą. Tuomet supratau, jog nieko nenusimanau apie vairuojamo automobilio sandarą. Aktyviai pradėjau ieškoti informacijos apie automobilių priežiūrą, bet nieko neradau. Taip sutapo, jog tuo metu planavau pasirinkti psichologijos studijas, tačiau pagalvojau, jog kur kas praktiškiau bus pasirinkti transporto inžinerijos kryptį ir įgyti žinių apie automobilius. Pabaigiau bakalauro studijas, vėliau – magistrantūros, lygiagrečiai savarankiškai domėjausi ir psichologija. Šiuo metu dirbu vairavimo mokymo srityje, tad galiu pasakyti, jog nušoviau du zuikius vienu šūviu, nes mano darbe reikia tiek techninių, tiek psichologijos žinių.
– Ar nepavargsti vairuoti? Kur toliausiai esi nuvykusi?
– Kadaise turėjau svajonę – aplankyti automobilistams gerai pažįstamą parodą Ženevoje. Taigi svajonę įgyvendinau – su savo automobiliu nuvažiavau iki Šveicarijos, aplankydama Slovakiją, Austriją, Liuksemburgą, sustodama Alpėse išbandyti slidinėjimo trasų. Tą savaitę įveikiau virš 5000 km. Stengiuosi ne tik vairuoti, bet ir sustoti, daug vaikščioti. Neretai pasiimu kartu ir dviratį, dalyvauju ir automobilių orientacinėse varžybose „Šturmas“, tad automobilyje praleidžiu išties daug laiko. Bet tai niekada nepabosta, priešingai – man tai labai patinka.
– Ir kaip sekasi orientacinėse varžybose – ar pati vairuoji, ar tenka viršyti greitį?
– Taip, vairuoju pati – draugai neprieštaravo, tai ir ėmiausi šio „darbo“ . Bet jau vien pavadinimas sako – orientacinės automobilių varžybos. Čia viską lemia ne greičio pedalas, o gerai sudėliotas maršrutas. Todėl visiems dalyvaujantiems pirmiausiai patarčiau neskubėti, o gerai sustrateguoti. Tiesa, mūsų komanda vadinasi „Minam kartu“, nes su komanda mėgstame minti ne tik automobilio, bet ir dviračio pedalus. Orientacinės automobilių varžybos, kuriose dabar dalyvaujame, tuo ir žavi, kad gali pramankštinti ne tik kojas, bet ir protą. Tiesa, čia į pirmąsias vietas kol kas nepretenduojame, bet bent jau laiką praleidžiame puikiai. Svarbiausia – pakrauta telefono baterija, interneto ryšys ir gerai paskirstytos rolės komandoje.
– Jeigu kas nors kviečia „padraguoti“, ar sutinki?
– Tokių „pasiūlymų“ galima sulaukti dažnai, tereikia vakare išvažiuoti į gatvę. Esame ne kartą susimirksėję / susimojavę su adrenalino ištroškusiais jaunuoliais. Tačiau esu įsitikinusi, jog gatvėje lenktynėms ne vieta. Niekada gatvėje „nedragavau“ ir linkiu kitiems nebandyti. Yra daug įvairių renginių, varžybų, kur savo jėgas galima išbandyti nesukeliant pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui.
– Jeigu turėtum galimybę vairavimo paslapčių pasimokyti iš kokio nors žmogaus, kas jis būtų?
– Norėčiau susipažinti su Lietuvos autoralio lenktynininku Antanu Juknevičiumi, kuris pasiekė puikų rezultatą Dakaro lenktynėse, reikalaujančiose ne tik puikių automobilio valdymo gabumų, bet ir šalto proto bei fizinės ištvermės. Jei svajočiau apie žmones užsienyje, norėčiau pasivažinėti su Elonu Musku ne tik todėl, kad pasisemčiau automobilio valdymo paslapčių, bet todėl, kad jis yra vienas įtakingiausių žmonių automobilių pramonėje, yra įdomus savo svajonėmis, tikslais ir unikaliais sprendimais automobilių technologijų srityje.
