Štai „Šilutės vandenys“ iš LAKD už paviršinių nuotekų tvarkymą jau prisiteisė 6,2 tūkst. eurų, dėl dar dėl 14,8 tūkst. eurų vyksta teisminiai procesai Vilniaus apygardos teisme.
„Šilutės vandenys“ lietaus nuotekas tvarko nuo 6,1 km. valstybinės reikšmės kelių. Smarkiai lyjant jie tvinsta, kemšasi, užsineša latakai. Tai turi tiesioginės įtakos ir eisimo saugumui. Visa tai tvarkome mes, nors pats kelio ir jo sankasos savininkas yra LAKD, – pasakojo „Šilutės vandenų“ direktorius Alfredas Markvaldas. – Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą LAKD yra vandentvarkos įmonių abonentas“.
Į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi dar viena įmonė – UAB „Skuodo vandenys“, kurios ieškinys preliminariu sprendimu patenkintas. Šis sprendimas neįsiteisėjęs, kadangi teismas dar tik nagrinės LAKD prieštaravimus preliminariam sprendimui.
„Skuodo vandenys“ direktoriaus Huberto Valbaso teigimu, LAKD turi pareigą mokėti už paviršines nuotekas, išleidžiamas nuo gatvių, esančių valstybinės reikšmės kelių tąsomis, važiuojamosios dalies dangos. Kaip nebūtų keista vandentvarkos įmonės iš dalies užtikrina ir viešąjį interesą – rūpinasi, kad kelių dangos būtų sausos, nepatvinusios.
LAKD atsisako mokėti už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas – esą Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas nenumato, jog iš šių lėšų LAKD gali mokėti už paviršinių nuotekų tvarkymą. Šie LAKD atsikirtimai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti.
Taip pat žinoma, kad LAKD nemoka už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas ir kitose savivaldybėse. Dėl to besibylinėjančių gali atsirasti ir daugiau.
Pasak įmonės „Skuodo vandenys“ direktoriaus Huberto Valbaso, bylinėjantis eikvojamos visų mokesčių mokėtojų išlaikomos LAKD lėšos, gaištamas laikas.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidento Broniaus Miežutavičiaus nuomone, paviršiniai lietaus nuotekų tinklai, perpumpavimo stotys ir kiti inžineriniai įrenginiai yra kelių, gatvių ar skverų infrastruktūros neatskiriama dalis. „Todėl organizacijos, tvarkančios gatves, kelius ir skverus, turėtų rūpintis ir paviršinių nuotekų tinklais, tačiau daugelyje savivaldybių paviršinių nuotekų tvarkytojais paskirtos vandentvarkos įmonės, o ne kelius prižiūrinčios įmonės“, – sako B. Miežutavičius, kurio teigimu, tik esant vienam šeimininkui miestai neskęstų liūčių metu.
„Ten kur kelininkai prižiūri dangas, o vandentvarkos bendrovės savivaldybių pavedimu tvarko požeminius tinklus dažniausiai ir kyla ne tik atsiskaitymo, bet patirtų ir sąnaudų susigrąžinimo problemų“, – minėjo B.Miežutavičius.
LAKD komentaras
LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme yra numatytas baigtis sąrašas veiklų, kurioms gali būti naudojamos fondo lėšos, paviršinių nuotekų tvarkymo tarp jų nėra.
Kelių direkcija disponuoja tik KPPPF lėšomis. Be to Kelių direkcija šiuo atveju net ir pagal geriamo vandens įstatymą negali būti laikoma abonentu, nes neatitinka įstatyme nurodytų požymių. Dar daugiau pagal LRV nutarimu patvirtintą kelių priežiūros tvarkos aprašą paviršinio vandens sutvarkymas kaip ir visų vandens nuvedimo sistemų priežiūra priskirta savivaldybių kompetencijai.
Tokią savarankiškąją funkciją savivaldybėms nustato ir LR vietos savivaldos įstatymas. Dėl šių priežasčių Kelių direkcija neturi teisinio pagrindo mokėti komunalininkams už paviršinio vandens sutvarkymą, kadangi galiojantys teisės aktai jai nenumato nei tokios pareigos, nei teisės.
