Minusų taipogi yra ne vienas: juk dyzelinu varomus automobilius automanai dažniausiai perka todėl, kad važiuoja daug. Labai sunku rasti žmogų, asmeniniam naudojimui išsirinkusį naują dyzelinu varomą automobilį ir per metus nuvažiuojantį mažiau nei 20 tūkst. km. Daugelis jų įveikia po 30, 40 ar dar daugiau tūkstančių kilometrų kasmet.
Todėl įsigyti nedaug pravažiavusį naudotą dyzelinį automobilį dažnai yra misija neįmanoma. Galvoje vietoje frazės „kuo mažesnė rida“ paprastai atsiranda kita frazė: „kuo geresnė būklė“. Juk ir 300 tūkst. kilometrų įveikęs dyzelinis automobilis dar gali važiuoti ne vienerius metus, jeigu tik buvo prižiūrėtas tinkamai.
Dyzeliniai varikliai į daugelį automobilių montuojami todėl, kad jų savininkams reikia važiuoti daug, dažnai ir pigiai. Kitaip sakant, ekonomija – kone pirmoje vietoje. Tai lemia, kad daugelis dyzelinių variklių nėra galingi ir išvysto apie 70-110 kilovatų galingumą.
Tačiau kai kurie gamintojai nusprendė, kad daug kilometrų per metus įveikiantys vairuotojai nori galingų automobilių. Šiandien tiek naujų, tiek naudotų automobilių rinkoje yra ne vienas pasirinkimas vairavimo entuziastams.
Apsibrėžus ribą „Nuo 147 kW (200 AG)“, pasirinkimas yra didžiulis: Autogidas.lt skelbimų portale tokių automobilių randama daugiau nei pusė tūkstančio. Žinoma, čia dominuoja naujausi „Audi“, BMW bei „Mercedes-Benz“ modeliai, tačiau net ir kainai nesiekiant penkiaženklės, pasirinkimas itin platus.
Daugiausia čia – E39 ar E60 kėbulą turinčių BMW 530d, kurių 3,0 l dyzelinės jėgainės su turbina išvysto daugiau nei 200 AG. Netrūksta ir trečios serijos BMW modelių su tais pačiais varikliais. „Audi A4“, A6 ar A8 automobilių, kurių amžius 10-20 metų, taip pat daug – bent kelios dešimtys kiekvieno modelio vienetų parduodama su galingais dyzeliniais agregatais. Akį gali patraukti „Volkswagen Phaeton“, „Touareg“, įvairūs „Mercedes-Benz“ modeliai.
Ne tik vokiečių gamintojai galvojo apie galingus ir greitus dyzelinius automobilius – šioje galios klasėje yra ne vienas labiau egzotiškas modelis. Tokie prabangūs sedanai kaip britiškas „Jaguar S-Type“ ar prancūziški „Peugeot 607“ bei „Citroen C6“ taip pat buvo komplektuojami su dyzeliniais varikliais, kurių galia viršija 150 kW. Itališkas „Alfa Romeo 159“ ar švediškas SAAB 9-5 turi dyzelines jėgaines, atitinkančias „daugiau nei 147 kW“ galios kriterijų. Tuos pačius variklius turėjo ir „Volvo“ modeliai XC90, XC70 ir kt.
Negalima teigti, kad amerikiečiai nemėgsta dyzelinių variklių, nes yra ir galingų dyzelinu varomų modelių iš kitos vandenyno pusės: „Chrysler 300C“ ar „Chevrolet Suburban“.
Jeigu galios laukelyje reikšmę „nuo 147 kW“ pakeisime į „nuo 184 kW“, pasirinkimas gerokai sumažės: čia lieka praktiškai tik prabangūs vokiški sedanai bei visureigiai, o tarp jų įsimaišo vienas kitas „Range Rover“. Tačiau pasirinkimas net ir tokioje klasėje didelis – čia parduodama virš 100 automobilių.
Jeigu ieškote šeimyninio automobilio, tinkamo ilgoms kelionėms, galios kriterijus neprivalo likti paskutinėje vietoje – galingų ir nebrangių naudotų dyzelinių universalų pasirinkimas Lietuvoje yra nemažas.
Tik svarbiausia – norimą pirkti automobilį detaliai patikrinti, kad vėliau netektų gailėtis. Juk galingo ir daugiau cilindrų turinčio variklio remontas kainuoja daugiau nei silpno, o ir kitos automobilių dalys neretai būna brangesnės.
