Būtų kaip ir nelabai įdomu, jei ne vienas dalykas – asfaltuotą lenktynių trasą, kurios ratas įveikiamas per pusantros minutės, supa „trasa“, kurios dangą galima būtų pavadinti akmenų, molio, medžių šaknų ir pažiugusios žemės deriniu. Ji įveikiama per maždaug 10 minučių. Ir toli gražu ne kiekvienu automobiliu.
„Subaru“ atstovai, prieš atsiveždami žurnalistus į šią trasą, pažymėjo dvi esmines atnaujinto „Outback“ savybes – patobulintą keturių varomų ratų transmisiją bei 20 cm automobilio prošvaisą. Besiklausant prezentacijos, transmisijoje naudojamos modernios technologijos ir kiti „mandrumai“ buvo įdomūs, tačiau svarbiausias įsiminęs skaičius – 60:40 sukimo momento padalinimas tarp priekinių ir galinių varančių ratų.
Automobilio prošvaisa – didelio čia daikto? „Subaru“ giriasi, kad paaukštintas „Volkswagen Passat Alltrack“ turi vos 16,5 cm prošvaisą – centimetru didesnę nei paprastas „Legacy“. Tuo tarpu „Outback“ automobilio žemiausios dalies aukštis nuo žemės – net 20 cm. Atrodytų, tie keli centimetrai nieko nereiškia – bent jau mieste.
 |
| Marko Makineno nuotr./Atnaujintas „Subaru Outback“ |
Be paminėtų iš pirmo žvilgsnio nepastebimų dalykų, pakito ir „Outback“ išvaizda. Kaip ir kiekvienas modelio „feisliftas“, šis gavo naujus žibintus, radiatoriaus groteles, priekinį buferį, porą pakeistų plastmasių salone bei naują variklį – 2 l darbinio tūrio „Boxer“ dyzelinį variklį. Bet apie jį – vėliau.
Centimetrų prasmė
Ką reiškia tie keturi centimetrai? Tai – vidutinio išmaniojo telefono plotis, aštuoni langeliai matematikos sąsiuvinyje arba žmogaus nykščio ilgis. Ką toks mažmožis gali reikšti beviek penkių metrų ilgio automobilyje?
Pradėjus bandymus mieste, tada persikėlus į greitkelį, po to atėjus siaurų ir vingiuotų kaimo keliukų eilei, tie keturi centimetrai buvo pamiršti. Buvo tik įdomu įvairiausiomis sąlygomis bandyti automobilį išprovokuoti slydimui, kuriam jis pasiduoda sunkiau nei senasis „Outback“. Kas kaltas? Efektyviai veikianti stabilumo kontrolė, sukimo momento paskirstymas ar dar kas? Turbūt viskas vienu metu.
Grįžkime prie keturių centimetrų. Juos teko prisiminti atvykus į „Knutstorp“. Organizatorių pasiūlymai prieš pradedant važiuoti trasa buvo du – išsijungti stabilumo kontrolę ir įjungti padėjimo užkilti į kalną sistemą. Bandom.
 |
| Marko Makineno nuotr./Atnaujintas „Subaru Outback“ |
Nesu bekelės varžybų specialistas ir patirties vairuojant automobilį mėšlyne turiu nedaug. Tad jau pirmoji trasos kliūtis iš pirmo žvilgsnio atrodo pavojingai – kelių dešimčių metrų ilgio siauras keliukas, sudėliotas iš aštrių ir didelių akmenų. Juk vairuojamas automobilis iš pirmo žvilgsnio yra eilinis universalas.
Pirma mintis privažiavus šią kliūtį – savo asmeninio automobilio čia nevaryčiau net jei vytųsi bolševikai. Antra mintis – kaip važiuojant nepradurti padangos. Trečia mintis – viskas lengviau nei atrodė iš pradžių. Spaudžiam!
Žodis „spaudžiam“ bekelės trasoje skamba ironiškai
Žodis „spaudžiam“ čia turėtų būti kabutėse. Fiziškai turbūt neįmanoma buvo šioje trasoje važiuoti greičiau nei leistina mieste, tačiau, priešingai nei galvojau anksčiau, šliaužimas vietomis, kuriose, atrodo, ką tik lankėsi tūkstančiai karvių, irgi gali būti įdomus.
Antroji kliūtis – tiesus ir žiauriai provėžuotas miško keliukas. Čia antrą kartą įsitikinau 4 cm galia. Nežinau, ar „Passat Alltrack“ ta vieta pravažiuotų, tačiau „Subaru“, kurio viduje sėdėjau, dugnu kelis kartus brūkštelėjo išvagotą purvyną. Jeigu vyktų varžybos bekelėje, žinau už kurio automobilio pergalę statyčiau lažybų kontoroje.
Trečioji, ketvirtoji ir dar kelios vėlesnės kliūtys – eiliniai paplaukiojimai balomis, statokų nuokalnių įveikimas ir kelių nedidelių įkalnių bei posūkių pervažiavimas. Ir tada atėjo Ji. Įkalnė, kurią verta vadinti pradedant didžiąja raide.
Ką galima pagalvoti, pamačius prieš save tiesią pažliugusios žemės sieną, kai vairuojamas automobilis vadinamas miesto krosoveriu? Kad kažkam nepasisekė. Jeigu sienos neįveiksiu aš ir kolegos, „Outback“ susilauks nelabai teigiamų atsiliepimų visose Baltijos šalyse. Jeigu neįveiksiu tik aš, turėsiu prisipažinti vairuojantis blogiau už „Family Guy“ herojų Stewie Griffiną. Jeigu su „Outback“ sieną įveiks visi jį bandę žurnalistai, kitų krosoverių pardavėjai gaus širdies smūgį.
Greitai teko įsitikinti, kad nugalėjo trečias variantas. Su trupučiu polinkių į pirmą bei antrą, tačiau psichologinį barjerą „laužyk bandomąjį automobilį“ peržengti pavyko visiems, nors ir ne iš pirmo karto.
Žinoma, tokia įkalnė nepadarytų įspūdžio „4x4 perimetras“ dalyviams, tačiau bet kurio BMW X5 vairuotojas pamąstytų, ar verta jam čia kopti. O čia ją įveikė eilinis kiek padidinto pravažumo universalas.
Keletą įdomesnių vaizdų, kaip su atnaujintu „Subaru Outback“ sekėsi įveikinėti „Knutstorp“ trasos kliūtis, žiūrėkite žemiau esančiame klipe.
„Boxer“ dyzelis
Tačiau ne tik bandymai serpantinuose bei mėšlynuose (kiti tai vadina tiesiog bekele) buvo įdomūs. „Subaru“ su atnaujintu „Outback“ pristatė visiškai naują dviejų litrų darbinio tūrio „Boxer“ dyzelinį variklį bei 7 laipsnių automatinę transmisiją. Būtent tokį duetą ir teko išbandyti.
150 AG ir 350 Nm – gerokai per mažai, kad spustelėjus akceleratorių, galima būtų pajausti truktelėjimą prie sėdynės. Ypač automobiliu, sveriančiu daugiau nei pusantros tonos. Nors „Subaru“ Švedijos atstovai ir žadėjo „kick when you push the accelerator“. Na, švedai gal tiesiog labai jautrūs ir jų „kick“ supratimas skiriasi nuo lietuviško, latviško ar estiško.
Tačiau negalima sakyti, kad „Outback“ su dviejų litrų dyzeliu trūksta dinamikos. Jis važiuoja tikrai geriau už bet kurį tokio paties darbinio tūrio dyzeliniu varikliu aprūpintą penkių metų amžiaus automobilį.
 |
| Marko Makineno nuotr./Atnaujintas „Subaru Outback“ |
Paklausite, kodėl toks palyginimas? „Subaru“ dyzelinių variklių technologijose atsilieka nuo konkurentų. Iki akivaizdžių lyderių vokiečių jiems trūksta kelerių metų, iki pažengusių kolegų japonų – vienų kitų. Pirmasis „Subaru“ dyzelinis „Boxer“ variklis buvo pristatytas tik 2007 metais, tad lyginti dabartinį jų kūrinį su naujausiais trisdešimt metų technologiją tobulinančių kompanijų agregatais nėra labai kompetetinga.
Tai tikrai nėra pats geriausias dyzelinis dviejų litrų darbinio tūrio variklis rinkoje, tačiau tai be abejonės yra geriausias ligšiolinis „Subaru“ dyzelis. Bent jau pirmus tūkstančius kilometrų. Jeigu vėliau nepasirodys kokios kritinės šių „Boxer“ variklių problemos, šis taps puikiu pagrindu naujiems patobulinimams.
