Šiais laikais motociklas mums yra labiau pramoginė transporto priemonė. Nors Azijoje tai vis dar yra ekonomiško ir greito susisiekimo priemonė, Vakaruose motociklai atlieka kiek kitokį vaidmenį. Anksčiau viskas buvo kitaip ir motociklas galėjo būti netgi darbo įrankis. Būtent tokiu „Harley-Davidson Servi-Car“, pasirodęs 1932 metais, ir turėjo būti.
Didžioji ekonominė krizė, dar vadinama Didžiąja depresija, visą ketvirtąjį dešimtmetį siaubė pasaulį. JAV tai buvo siaubingas laikotarpis, kai bankrutavo nemažai kompanijų, daugybė žmonių neteko darbo, plito skurdas. „Harley-Davidson“ taip pat atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje – žmonės motociklams tiesiog nebeturėjo pinigų. Motociklo taupumą giriančios reklamos nebepadėjo ir kompanija ieškojo naujos srities, kurioje galėtų uždirbti pinigų. Automobilių gamyba buvo tolima svajonė tuomet dar nedidelei „Harley-Davidson“ kompanijai, o ir jų pardavimai buvo ne ką geresni nei motociklų. Tačiau būtent naujų automobilių rinka „Harley-Davidson“ pametėjo idėją.
Nors naujų automobilių pardavimai buvo menki, jie vis tiek buvo. Tais laikais nupirkti automobiliai būdavo pristatomi į pirkėjų namus. Automobilį pristačiusį vairuotoją reikėdavo kaip nors parsivežti, todėl į šį darbą buvo siunčiamas ir papildomas automobilis su vairuotoju. „Harley-Davidson“ šioje procedūroje įžvelgė efektyvumo trūkumą, kurį būtų galima išspręsti motociklu ir taip atsirado „Harley-Davidson Servi-Car“.
„Harley-Davidson Servi-Car“ – tai triratis darbinis motociklas su didele dėže kroviniams. Idėja buvo gana paprasta – motociklas būtų prikabinamas prie naujo automobilio galo, o po pristatymo darbuotojas juo sugrįžtų į darbo vietą. Taip į kiekvieno pirkėjo namus nereikėtų siųsti dar vieno automobilio su vairuotoju. Dar daugiau – „Servi-Car“ motociklu mechanikai galėtų vykti ir prie sugedusių automobilių. Būtent dėl to „Servi-Car“ turėjo erdvę bagažinę ir 60 Ah akumuliatorių.
„Servi-Car“ greitai tapo ne tik naujų automobilių pardavėjų ir mechanikų darbo įrankiu, bet ir policijos motociklu. Policijos pajėgoms tiko tai, kad ginklus ir įvairią įrangą buvo galima laikyti plieninėje rakinamoje dėžėje. „Servi-Car“ buvo kur kas pigesnis ir taupesnis už automobilius, todėl juos pirko ir statybose dirbantys žmonės, kuriems reikėdavo su įrankiais persikelti iš vienos vietos į kitą.
„Harley-Davidson Servi-Car“ buvo toks sėkmingas, kad buvo gaminamas nuo 1932 iki 1973 metų. Žinoma, per visą šį laiką motociklas keitėsi. Iš pradžių buvo galima pasirinkti tarp modelių su didesne ir mažesne dėžėmis, su vilkties tvirtinimu ar be jos. Pirmieji „Servi-Car“ motociklai turėjo 737 kubinių centimetrų variklius, tačiau su laiku jie augo ir stiprėjo. 1964 metais modelis gavo elektrinį starterį, o 1966-aisiais plieninė dėžė buvo pakeista lengvesne, pagaminta iš stiklo pluošto.
Nors „Servi-Car“ buvo kuriamas prastiems keliams, jo galinė ašis buvo tvirtinama tiesiai prie rėmo be jokio amortizacijos mechanizmo. Įdomu ir tai, kad galinės ašies plotis buvo parinktas pagal tuometinių automobilių išmatavimus – buvo siekiama, kad „Servi-Car“ galėtų važiuoti automobilių pramintomis vėžomis. Iš pradžių motociklas turėjo du stabdžių būgnus – vienas buvo skirtas priekiniam ratui, o kitas – galinei ašiai. Tačiau vėliau kiekvienas galinis ratas gavo savo nuosavą būgninį stabdį. Pačioje „Harley-Davidson Servi-Car“ gamybos pabaigoje motociklas gavo diskinius stabdžius.
„Servi-Car“ padėjo „Harley-Davidson“ kompanijai išlikti. Ir žmonės šiuos motociklus mylėjo. Jie vis tiek alsavo tuo nepalaužiamu „Harley-Davidson“ charakteriu, tačiau kartu buvo paruošti darbui. Kai žmonėms reikėjo patikimo ir paprasto transporto, „Servi-Car“ tapo lengvai remontuojamu ir pigiai išlaikomu įrankiu. Štai JAV policija šiuos motociklus naudojo iki pat dešimtojo dešimtmečio, nepaisant to, kad jų gamyba nutraukta dar 1973-iais.
