Tikslas – pritaikyti praktikoje
Unikalų, analogų pasaulyje neturintį projektą įgyvendina bendrovė „SG dujos Auto“, bendradarbiaudama su Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos energetikos instituto mokslininkais.
Modernioje laboratorijoje vykdomi praktiniai tyrimai – specialiuose stenduose išbandomi įvairių tipų automobilių varikliai. Atsižvelgiant į kiekvieno variklio technines savybes, parenkamas tinkamiausias gamtinių dujų ir vandenilio santykis, atliekamas darbo režimo optimizavimas.
„Mūsų tikslas – tirti vandenilio panaudojimo kuro gamybai galimybes Lietuvoje, plėtoti aplinkai draugiško kuro gamybos technologijas bei pažangius naujausius vandenilio kaip kuro ar kuro priedo pritaikymo drauge su gamtinėmis dujomis metodus. Jau išbandėme įvairias transporto priemones – stebėjome, kaip įvairiu santykiu su dujomis sumaišytas vandenilis veikia transporto priemonės variklį, kaip naujas kuro mišinys keičia kuro sąnaudas bei kokią įtaką turi teršalų išmetimui į aplinką“, – sako bendrovės „SG dujos Auto“ direktorius Vidas Korsakas.
Tačiau vien tik tyrimais laboratorijoje nežadama apsiriboti. „Mums ypač svarbu sukurti naują kuro rūšį bei atrasti jai praktinį pritaikymą. Siekiame sukurti ateities kuro pildymo modulius, kuriais naudotis būtų saugu bei paprasta. Be to, siekiame, kad efektas būtų ne tik ekologinis, bet ir ekonominis. Tai – pagrindinis ir svarbiausias mūsų tikslas“, – kalba V. Korsakas.
Kadangi Lietuvoje gamtinės dujos dažniausia naudojamos viešajame transporte, laboratorijoje kol kas daugiausia bandomi autobusai. Tačiau testuotos ir kitų rūšių transporto priemonės – lengvieji automobiliai, mikroautobusai. Išbandant visas transporto priemones stebėta, kokios vandenilio įterpimo proporcijos tinkamiausios ekonominiu bei ekologiniu požiūriu.
„Šiuo metu matome galimybes laipsniškam mūsų tyrimų rezultatų pritaikymui praktikoje, tad rengiame pirmąjį kuro gamybos modulį, kuris bus specialiai pritaikytas tik vienos rūšies transporto priemonėms“, – kalba V. Korsakas.
Tačiau ilgalaikis tyrėjų siekis – sukurti hidrometano mišinį ne tik vienai ar kitai transporto priemonei, bet universalų, kuris tiktų tiek lengviesiems automobiliams, tiek autobusams. „Jau turime sukaupę duomenų ir žinių bazę, kurios pagrindu dirbame ties pirmojo modulio įrengimu“, – kalba tyrimo laboratorijos vadovas, VGTU profesorius dr. Doc. Saugirdas Pukalskas.
Svarbiausia – ekonomija ir ekologija
Pasak S. Pukalsko, šiuo metu tyrimai laboratorijoje Pabradėje vykdomi trimis kryptimis. Išbandant įvairius vandenilio ir gamtinių dujų mišinius, stebima, kaip jie veikia variklio galią, degalų suvartojimą bei teršalų išmetimą į aplinką.
„Mums labai svarbu balansas tarp šių trijų parametrų. Tik pasiekus naudingiausią rezultatą, hidrometaną bus galima naudoti efektyviai“, – kalba V. Korsakas.
Jau nustatyta, kad dujų ir vandenilio mišinys teigiamai veikia automobilio agregatus. „Atlikę daugybę tyrimų įsitikinome, kad dėl unikalių vandenilio savybių, hidrometanas gerina degimo procesą, o tai turi įtakos ir degalų sąnaudoms. Tačiau konkretūs rezultatai labai priklauso nuo transporto priemonės tipo ir variklio parametrų,“ – sako S. Pukalskas.
Jo teigimu, gamtinės dujos yra ekologiškiausia alternatyva dabartiniams degalams. „Naudojant dujų ir vandenilio mišinį, aplinkosauginė nauda dar didesnė. Kiekviena gamtinių dujų dalis, pakeista vandeniliu, tokiu pat procentu sumažina ir į aplinką išmetamų teršalų kiekį. Kaip žinia, vandenilio degimo rezultatas – vanduo, taigi šis kuras yra absoliučiai ekologiškas“, – aiškina S. Pukalskas.
Tačiau V. Korsako teigimu, kalbant apie ekonomiją, esama tam tikrų kritinių aspektų. Visų pirma tai – vandenilio gamybos technologija bei savikaina. Laboratorijoje vandenilis išgaunamas iš demineralizuoto vandens, kuris skaidomas į vandenilį ir deguonį naudojant elektros energiją. Taigi vienas iš svarbiausių hidrometano gamybos aspektų – elektros kaina.
Įdomūs atradimai
Pabradėje naujus degalus kuriant dalyvauja dešimt žmonių. Penki iš jų tiesiogiai susiję su moksliniais darbais. „Siekdami pagrindinio tikslo, surandame ir kitų įdomių dalykų. Pavyzdžiui, atrandame būdų, kaip būtų galima patobulinti autobusuose esančias sistemas, išsiaiškiname, ką galima pakeisti, padaryti geriau, kad būtų galima ekonomiškiau eksploatuoti autobusus. Štai vieno iš mūsų testuoto autobuso variklis veikė vos 20 proc. pajėgumu. Išbandydami agregatus turima įranga išsyk nustatome, kokie mazgai nedirba, tada kviečiame specialistus, kurie tas sistemas sutvarko“, – pasakoja V. Korsakas.
Pasak jo, kol kas naudoti vienomis ar kitomis proporcijomis sumaišytą hidrometaną daugiausia išbandomi nenauji autobusai.
„Testuojant autobusus, reikalinga tam tikra intervencija į dujinės įrangos sistemas. Jei gamintojas nesutinka, tyrimų atlikti negalime, nes tokiu atveju gali būti panaikinta transporto priemonės garantija“, – aiškina V. Korsakas.
Tyrimų laboratorija – tai du traukos stendai, kur išbandomi lengvieji automobiliai bei komercinė technika. Ant kiekvieno iš jų varikliui sukuriama tam tikra apkrova – imituojamas važiavimas įvairiomis sąlygomis. Tuomet stebima, kokios vandenilio įterpimo proporcijos yra ekonomiškiausios, kuriuo atveju į aplinką išmetama mažiausiai teršalų. Keičiant mišinio sudėtį stebima, kaip keičiasi variklio charakteristikos.
Duomenys nuolat kaupiami, analizuojami, apskaičiuojamas efektas sunaudojant vienokį ar kitokį dujų bei vandenilio kiekį, stebima ekonominė nauda.
Tikslai ir siekiai
Nors transporto tyrimų laboratorija kol kas specializuojasi tirdama keliais važinėjančias transporto priemones, perspektyvą mokslininkai mato plačiau. Tyrimų rezultatai galėtų būti pritaikyti ir kitose transporto rūšyse – laivuose ar traukiniuose.
„Mūsų siekis – kurti tobulesnes kuro rūšis, kurios būtų naudojamos kuo įvairesnėse transporto priemonėse. Ateityje svarstysime ir apie galimybes maišyti vandenilį su suskystintomis gamtinėmis dujomis, tirti gryno vandenilio panaudojimą. Matome save ne tik kaip eksperimentuotojus, bet ir kaip ekologiškų sprendimų transportui kūrėjus“, – kalba V. Korsakas.
Nors pirmuosius potencialius klientus įmonė ketina rinktis mūsų šalyje, vien Lietuva unikalaus kuro kūrėjai neketina apsiriboti.
„Artimiausioje ateityje žadame bendradarbiauti su kaimyninių šalių, taip pat Italijos, Vokietijos bei Skandinavijos šalių transporto specialistais“, – aiškina V. Korsakas.
Laboratorijoje sukūrus eksperimentinius hidrometano gamybos modulius, ketinama pradėti ir hidrometano įrangos pramoninę gamybą. Projekto vykdytojai viliasi, kad naujoji technologija bus įdomi ne tik Lietuvos vežėjams – ja susidomės ir aplinkos švara besirūpinančios užsienio šalys.
