Mindaugo Plukio draugystė su Dakaru užsimezgė dar prieš 4-erius metus – tuomet jis čia atvyko pirmąjį kartą. Laidoje „Laimė jaustis saugiai“ autožurnalistas prisipažįsta nežinantis, ar penktus metus pavyks sugrįžti, mat pamažu keičiasi organizatorių sąlygos.
„Viską lemia tai, kad organizatoriai automobilinėje medijoje daugina apribojimų ir didesnės laisvės lemia didesnes investicijas. Tarkim, anksčiau apsiribodavome tuo, kad būdavo startas, finišas ir bivakas (dalyvių stovykla), bet dabar į startą ir finišą patekti bus nelabai įmanoma, nes automobiliui reikia papildomų lankų, papildomų sportinių sėdynių, vairuotojo su dvejų metų licencija, daugiau mokėti ir t.t.“, – atskleidžia pašnekovas.
Kaskart nerimaudavo dėl automobilio
Dakaras džiaugsmo suteikia ne tik greičio ir automobilių entuziastams, bet ir tiems, kurie mėgsta pasigrožėti egzotiškesniais vaizdais. M.Plukys atskleidžia, kad šiuo klausimu jam pats įspūdingiausias buvo 2018-ųjų Pietų Amerikoje įvykęs Dakaras.
„Keliavome automobiliu iš Peru iki Argentinos, nuo Limos iki Buenos Airės. Tiems, kas svajoja apie automobilines keliones, tai yra ypatingas maršrutas“, – šypsosi autožurnalistas. Vis dėlto viskas ne taip paprasta, kaip galėtų atrodyti. Tokioje kelionėje slypi gausybė iššūkių ir dėl nerimo pralieto prakaito.
Kaip pasakoja M.Plukys, dažniausiai automobiliai į Dakarą yra gabenami tralu. Visgi iš pradžių jam su komanda teko naudoti savo resursus ir iki šalia Paryžiaus esančio oro uosto važiuoti sava eiga.
„Kai išvažiuoji iš Lietuvos ir pakliūni į keltą Vokietijoje, savaime atsiranda nedidelių baimių. Juk gabeni transporto priemonę dar 1000 km, o ji turės saugiai nukeliauti ir iškeliauti keltu su visais kitais Dakaro dalyviais ir automobiliais į Pietų Ameriką. Kai važiuoji, nerimasties jausmas yra, nes bijai ne tik dėl savęs ir savo vairavimo sugebėjimų, bet ir dėl automobilio: neduok Dieve, kažkas į tave įvažiuos, atsitrenks, galbūt tu pats netyčia išslysi“, – atskleidžia M.Plukys.
Kas padeda išvengti liūdnos pabaigos?
Nors M.Plukiui liūdnesnių scenarijų ir gedimų Dakare dar nėra pasitaikę, jis puikiai prisimena kitų dalyvių istoriją. Kaip pasakoja autožurnalistas, susikonstravęs namelį ant ratų kolektyvas keliavo į oro uostą.
„Jis Vokietijos keliuose sugedo. Draudimo bendrovė tokį klausimą galėtų išspręsti, jeigu automobilis būtų atitinkamai apdraustas. Džiaugiuosi, kad mums taip nenutiko ir visi susiję incidentai buvo nutikę tik Lietuvoje“, – sako M.Plukys.
Beje, automobilius autožurnalistas rekomenduoja gerai pasitikrinti dar esant Lietuvoje. Anot jo, Pietų šalys tokiomis geromis kompetencijomis nepasižymi.
„Pirmiausia atvažiuokite į servisą ir patikrinkite automobilio būklę – gal seniai keisti tepalai. Reikėtų patikrinti ir padangas, jų slėgį. Šie nemalonumai gali virsti didelėmis sumomis. Ne kartą esu girdėjęs, kad tokios profesionalios pagalbos, kaip Lietuvoje, užsienyje negausi“, – tikina pašnekovas.
Sudėtingų situacijų gali kilti ir dėl kitų priežasčių. Tarkim, nesant mobilaus ryšio ir visiškai nesuprantant aplinkinių kalbos. Tuomet tenka įjungti vaizduotę ir griebtis kūrybiškų sprendimų.
„Susidarius tokiai situacijai, greitai atsiranda kažkokių žodžių, įjungi pirštų kalbą, piešinėlius ant smėlio. Tai arba išsprendžia tavo problemą, arba nuveda tave iki ryšio“, – patirtimi dalijasi autožurnalistas.
Kokia situacija Saudo Arabijoje su Dakare vairuojančiomis moterimis? Kodėl ant automobilių dedamos ryškiai matomos vėliavėlės ir kaip iki 2030-ųjų keisis Dakare vairuojami automobiliai? Dar daugiau įdomių detalių – podkaste „Laimė jaustis saugiai“.
