„Šaltajam sezonui – kaip ir pavasariui – vairuotojams savo automobilius taip pat derėtų tinkamai paruošti, tik šiemet tas pasiruošimas dar turi specifinę detalę. Karantino metu pavasarį ir vėliau vasarą, kai buvo apribotas judėjimas į kitas šalis, daugiau keliavome automobiliais Lietuvoje.
Turbūt visi pastebėjome, kad tiek magistralė Vilnius-Kaunas, tiek ir daug krašto kelių buvo remontuojami, todėl per juos važiuodami automobiliai pasidengė daugybe apnašų, bitumo dėmių, kurias mūsų švaros centruose pastebime ant daugiau nei pusės automobilių“, – sako bendrovės „Švaros broliai“ automobilių švaros centrų tinklo vadovas Algirdas Plečkaitis.
Jo teigimu, prieš šaltąjį sezoną itin svarbu nuvalytas tokias apnašas, kadangi jos sudaro labai palankią terpę ant automobilio kėbulo kauptis visoms purvo rūšims: smėliui, dulkėms, kitos mažoms dalelėms. Vėliau jas pašalinti nuo kėbulo gali būti itin sunku.
„Jeigu atėjus pirmoms šalnoms ir prasidėjus pirmiesiems kelių barstymams jūsų automobilio kėbulas bus aplipęs bitumo dėmėmis, visos barstomos druskos automatiškai prilips prie kėbulo ir jas bus gerokai sunkiau pašalinti nei tiesiog nuo švaraus paviršiaus. Tad reikėtų nuo to apsidrausti dar iki pirmojo šaltuko ir tuo pačiu prieš šaltąjį sezoną įvertinti viso kėbulo būklę“, – rekomenduoja specialistas.
A.Plečkaičio teigimu, prieš žiemą dažnu atveju taip pat rekomenduojama nupoliruoti automobilį ar bent jau nuplovus padengti jį vaško danga – kuo kėbulo paviršius bus lygesnis ir slidesnis, tuo geriau jis atstums naują purvą ir prie jo prasčiau prilips bet kokios kitos smulkios detalės, kurios taip pat bus lengviau pašalinamos.
„Žiūrint per laiko ir kaštų taupymo prizmę, automobilio kėbulo poliravimas vasarą ar rudenį mažina švarinimo intensyvumo poreikį žiemą ir yra rekomenduojama prevencinė priemonė“, – teigia A.Plečkaitis.
Kaip dažnai plauti automobilį?
Prieš žiemos sezoną ne vienam vairuotojui kirba mintis, ar vėl reikės dažniau plauti automobilį. A.Plečkaitis pastebi, kad dažnesnis plovimas žiemą yra vienas iš gajesnių vairuotojų mitų, kadangi automobilio priežiūra reikalauja tokio pat reguliarumo bet kuriuo metų laiku, o plovimo poreikį diktuoja eksploatavimo intensyvumas.
„Skiriasi tik purvo pobūdis, o jo kiekis tiek vasarą, tiek žiemą yra labai panašus. Vasarą mūsų automobiliai atakuojami vabzdžių, pasidengia dulkėmis ir žiedadulkėmis, o žiemą kenčia nuo druskų, smėlio ir panašiai. Tad poreikis plauti automobilį visuomet yra panašus. Idealu automobilį plauti bent kartą per savaitę, o minimali rekomendacija, tinkama mažiau važinėjantiems, yra bent dukart per mėnesį“, – sako specialistas.
Toks reguliarumas grindžiamas objektyviu išorės poveikiu automobilių paviršiams ir jo imama daryti žala. Visiems suprantama, kad ant automobilio kėbulo patekusi druska jau ima kenkti, tačiau pavojų kelia ir paprastas purvas, kuriam ilgiau užsibuvus dažnu atveju tampa sudėtinga jį efektyviai ir greitai pašalinti.
„Be to, neišvengiamai mes liečiame įvairius automobilio paviršius – durelių rankenėles, bagažinės gaubtą – ir trindami jį padengusias purvo daleles gadiname lako paviršių. Kitaip sakant, užtenka vos brūkštelti ranka per nešvaraus automobilio paviršių ir jau paliekamas to pėdsakas.
Dėl to kenčia automobilio išvaizda, o vėliau šios pasekmės panaikinamos tik didesnėmis išlaidomis“, – paaiškina A.Plečkaitis ir priduria, kad apsauginių medžiagų – sausinamojo vaško ar kitų konservuojančių priemonių – naudojimas kiek prailgina plovimo intervalus, nes efektyviau apsaugo paviršius nuo užsiteršimo.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad nėra labai svarbu, kiek purvinas automobilis – jo plovimo procesas visuomet turėtų išlikti toks pat. Skirtis gali tik procesų trukmė.
„Automobilis yra įkaitęs ar atvėsęs? Nuo to priklauso, kiek laiko jį skalausime, nes plauti reikia atvėsintą kėbulą. Atvėsinus automobilį nuskalaujamos visos kietosios dalelės neliečiant kėbulo – naudojant purvo tirpiklį ir aukšto slėgio vandens srovę. Šis darbas itin svarbus, kadangi atmirkius kaip galima daugiau purvo, lieka mažiau mechaninio plovimo ir nepadaroma jokia žala kėbului.
Tuomet privalu automobilį padengti šampūnu, nes plaunant be jo liks purvo plėvelė ir darbas bus atliktas veltui, o automobilis nespindės, bet įgaus matinę spalvą. Toliau – vaškavimas, kuris palengvina taisyklingą automobilio nusausinimą ir sukuria mikroplėvelę, apsaugančią paviršius, bei – pats sausinimas. Šie procesai visuomet reikalauja panašaus laiko kiekio, nes jų metu dėmesys skiriamas visam automobiliui“, – vardija A.Plečkaitis.
Svarbiausios taisyklės interjero priežiūrai
Automobilio interjero priežiūros intensyvumo poreikis, anot A.Plečkaičio, priklauso nuo pakankamai subjektyvių priežasčių: greičiau užsiteršia transporto priemonės, kuriomis važinėja daugiau žmonių, kuriomis vežiojami gyvūnai, kuriomis važinėjama daug ir trumpomis distancijomis. Jo rekomendacija šaltajam periodui – valyti interjerą bent kartą per mėnesį, nes rudenį ar žiemą į saloną atsinešama daugiau purvo bei drėgmės.
„Tarp lemiančių faktorių taip pat yra tokie, kaip naminių gyvūnų vežiojimas, valgymas automobilyje, gėrimų vartojimas. Pastarieji faktoriai labai svarbūs, nes maisto, kuris turi spalvinių pigmentų, kavos, kai kurių gėrimų dėmės būna sunkiausiai pašalinamos ir rekomenduojama jų neignoruoti ilgą laiką. Geriausia tokias dėmes šalinti iš karto tam skirtomis priemonėmis“, – pataria A.Plečkaitis.
Specialisto teigimu, šios priemonės klasifikuojamos pagal valomų medžiagų tipą: plastiko grupėms skiriamos vienos, tekstilei ar odai – taip pat skirtingos.
„Universalių medžiagų nėra ir švaros centruose mes jų nenaudojame. Plastikai yra labai neatsparūs šarmams ir rūgštims, todėl valomi arti neutralaus pH turinčiomis priemonėmis, kad nepaliktų jokių pėdsakų. O tekstilė jau nėra tokia jautri, tad ją galima valyti šiek tiek agresyvesnėmis medžiagomis.
Kalbant apie odinius paviršius, jie yra apskritai lengviau valomi, tačiau svarbu išvalius atstatyti pirminę drėgmę – panaudoti priemones, kurios užkonservuoja ir drėkina tą dangą“, – atkleidžia A.Plečkaitis.
Jo teigimu, iš viso salono valymui yra naudojama dvylika skirtingų valymo priemonių, kurios taikomos skirtingiems paviršiams ir skirtingais užteršimo atvejais.
